Jonas Kuodis
| Jonas Kuodis | |
|---|---|
| Gimė | 1903 m. spalio 5 d. Rodai, Krekenavos valsčius |
| Mirė | 1983 m. kovo 7 d. (79 metai) Dorčesteris, Masačiusetsas, JAV |
| Veikla | statybos inžinierius, vienas gelžbetonio tyrimų Lietuvoje pradininkų |
| Išsilavinimas | technikos mokslų daktaras |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas Vienos aukštoji technikos mokykla |
Jonas Kuodis (1903 m. spalio 5 d. Rodai, Krekenavos valsčius – 1983 m. kovo 17 d. Dorčesteris, Masačiusetso valstija, palaidotas lietuvių kapinėse Putname) – Lietuvos statybos inžinierius, vienas gelžbetonio tyrimų Lietuvoje pradininkų, technikos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. baigė Panevėžio vyrų gimnaziją, 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1933–1936 m. stažavo Vienos aukštojoje technikos mokykloje, dalyvavo pasaulinio garso specialisto profesoriaus R. Saligerio atliekamuose gelžbetoninių sijų bandymuose ir tyrė tų sijų plyšių grynojo lenkimo zonoje gylį. 1936 m. vokiečių kalba apgynė disertaciją „Gelžbetoninė sija su aukštos kokybės plienu“, 1936 m. liepos 11 d. jam suteiktas technikos daktaro laipsnis. 1938 m. apgynė habilitacijos darbą „Gelžbetonio ir betono darbų kontrolė“ (šis darbas išspausdintas atskira knyga 1938 m. Kaune), jam suteiktas docento vardas.
Nuo 1932 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, 1940–1944 m. Tiltų konstrukcijų katedros vedėjas; nuo 1941 m. profesorius. 1937–1940 m. dirbo ir Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriuje. Lietuvos energijos komiteto narys. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. 1946–1947 m. dėstė Miuncheno universitete (UNRRA), 1947–1974 m. dirbo projektavimo bendrovėje „Stone & Webster“ (JAV). Gyvendamas JAV projektavo tiltus, užtvankas, elektrinių, pramonės įmonių ir civilinius pastatus, daugiausia iš gelžbetonio, taip pat ir plieninių konstrukcijų, suprojektavo vaikų ligoninės Bostone gelžbetonines konstrukcijas. Su kitais per 6 metus suprojektavo 11 agregatų Rocky Reach Dam hidroelektrinės užtvanką ir kitus hidrotechnikos statinius prie Kolumbijos upės.[1]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinių tyrimų svarbiausios sritys: nearmuoto ir armuoto betono valkšnumas, susitraukimas, ribinis ištįsimas, pleišėjimas, armatūros ir betono sankiba, armatūros korozija, betono užpildų stiprumas, granuliometrinė sudėtis, užterštumas. Pirmasis Lietuvoje apgynė (Vienoje) technikos daktaro disertaciją iš gelžbetonio. Paskelbė mokslinių straipsnių.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gelžbetonio ir betono darbų kontrolė, 1938 m.
- Per Antrąjį pasaulinį karą parengtos knygos „Gelžbetonio konstrukcijų dimensionavimas ir projektavimas“, „Masyvių tiltų technikinės sąlygos ir kai kurie konstravimo pagrindai“ ir „Gelžbetonio darbų normos“ liko neišspausdintos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algimantas Jonas Nakas. Jonas Kuodis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 776 psl.