Jonas Gaidamavičius-Gaidys
| Jonas Gaidamavičius-Gaidys | |
|---|---|
| Gimė | 1860 m. rugsėjo 14 d. Kaniūkai, Skudutiškio valsčius |
| Mirė | 1911 m. gruodžio 30 d. (51 metai) Alanta |
| Veikla | gydytojas, prozininkas, publicistas |
| Alma mater | Varšuvos universitetas |
Jonas Gaidamavičius (literatūrinis slapyvardis Jonas Gaidys, 1860 m. rugsėjo 14 d. Kaniūkuose, Skudutiškio valsčius – 1911 m. gruodžio 30 d. Alantoje. Palaidotas Alantos kaimo kapinėse.) – Lietuvos gydytojas, prozininkas, publicistas, Varšuvos lietuvių studentų draugijos „Lietuva“ įkūrėjas, varpininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigęs Alantos pradinę mokyklą, mokėsi Peterburgo gimnazijoje. Studijavo Peterburgo universitete. 1889 m. Varšuvos universitete baigė medicinos mokslus.
Dirbo gydytoju Molėtuose. 1888-1890 m. gyveno tėvo nuomojamame Kazimieravos dvarelyje, nuo 1890 m. – Petro Aleksandrovskoje. 1893 m. stojo į Rusijos imperijos kariuomenės karinę tarnybą ir išvyko į Turkestaną. Išleistas į atsargą pulkininko laipsniu, grįžo į Lietuvą. Nuo 1908 m. dirbo gydytoju Alantoje. Suorganizavo žinomą Kazlų kaimo kapelą.
Studijuodamas 1888 m. įkūrė Varšuvos lietuvių studentų draugiją „Lietuva“, jai vadovavo. Vienas iš laikraščio „Varpas“ leidimo iniciatorių. Kartu su J. Adomaičiu–Šernu, V. Kudirka 1888 m. parengė „Varpo“ prospektą, parašė įžanginį straipsnį jo pirmajam numeriui. 1889 m. daug rašė į „Varpą“, paskelbė jo kryptį nustatančių straipsnių. Šiame laikraštyje išspausdino nebaigtą apysaką „Antanas Valys“ (1889 m. , Nr. 1-12), apsakymą „Pašauktieji“ (1880 m., Nr. 1-3), kitus beletristikos kūrinius, publicistinių straipsnių. [1]
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1982 m. Utenos kraštotyrininkų pastangų dėka ant J. Gaidamavičiaus-Gaidžio kapo pastatytas liaudies meistro S. Karanausko drožtas ąžuolinis stogastulpis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 140 psl.