Jonas Bareišis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Bareišis (g. 1942 m. spalio 1 d. Puodžiuose, Utenos valsčius) – Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. baigė Biliakiemio septynmetę, 1960 m. – Utenos antrąją vidurinę mokyklas.[1] 1965 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1995 m. habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Nuo 1969 m. Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas) dėstytojas. 19932001 m. KTU Panevėžio filialo (nuo 2002 m. KTU Panevėžio institutas) Mechanikos inžinerijos katedros vedėjas, nuo 1999 m. direktoriaus pavaduotojas akademiniams reikalams, nuo 2001 m. Technologijos fakulteto dekanas. Nuo 1996 m. profesorius. Nuo 1998 m. dar ir Šiaulių universiteto Technologijos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedros profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aptiko ir išaiškino plastikų ciklinio stiprėjimo mechanizmą ir priežastis, nustatė veiksnius, lemiančius medžiagų ciklinį stiprėjimą. Sukūrė daugiasluoksnių konstrukcinių elementų projektavimo teoriją. 12 išradimų autorius. Tarp jų varginimo mašina ir plastikų bei kompozicinių medžiagų ciklinio stiprumo bandymų metodika.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Žymūs kraštiečiai“. utenosseniunija.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-06. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  2. Jonas Bareišis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 647 psl.