Jonas Šukys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Šukys
Gimė 1935 m. kovo 25 d.
Miežiškiai, Panevėžio valsčius
Mirė 2021 m. kovo 23 d. (85 metai)
Vilnius
Veikla kalbininkas
Organizacijos Vilniaus pedagoginis universitetas
Pareigos Lietuvių kalbos katedros vedėjas
Išsilavinimas humanitarinių mokslų daktaras docentas
Alma mater 1957 m. Vilniaus pedagoginis institutas

Jonas Šukys (1935 m. kovo 25 d. Miežiškiuose, Panevėžio valsčiuje2021 m. kovo 23 d. Vilniuje[1]) – lietuvių kalbininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Miežiškių pradžios mokykloje, vėliau Panevėžio berniukų gimnazijoje, pedagoginėje mokykloje. Mokytojavo Troškūnuose. 1957 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą.

1957–1964 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1964–1968 m. dirbo Lietuvos valstybiniame televizijos ir radijo komitete, 1968–1972 m. dirbo Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, 1972–1987 m. – „Mūsų žodžio“ redakcijoje.

1987–1989 m. dirbo Pedagogikos institute, 1989–1994 m. – Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institute. 19922000 m. vadovavo Pedagogų kalbos kultūros kvalifikacijos komisijai. 1994–2001 m. dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete (nuo 1991 m. docentas), 19961997 m. Lietuvių kalbos katedros vedėjas.[1][2]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskelbė apie 150 straipsnių dialektologijos, kalbos kultūros klausimais „Lietuvių kalbotyros klausimuose“, „Mūsų kalboje“, „Gimtojoje kalboje“, „Gimtajame žodyje“, „Kalbos kultūroje“, „Tarybinėje mokykloje“, „Tautinėje mokykloje“, „Švietimo naujovėse“, „Literatūroje ir mene“, „Dialoge“, „Tiesoje“, „Vakarinėse naujienose“, rinkiniuose ir kt. Surinko apie 15 000 žodžių „Lietuvių kalbos žodynui“. Prisidėjo prie „Lietuvių kalbos atlaso“ rengimo.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kalbos praktikos patarimai, 1976 m. (su kitais)
  • Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, 1998 m. (studija)
  • Kalbos patarimai istorijos mokytojams, 1998 m.
  • Kalbos patarimai matematikos mokytojams, 1998 m.
  • Kalbos patarimai kūno kultūros ir sporto specialistams, 2000 m. (su G. Irtmoniene)
  • Kalbos patarimai politikams ir visiems kalbų sakytojams, 2000 m.
  • Kalbos patarimai pradinių klasių mokytojams ir mokinių tėvams, 2001 m.
  • Kalbos kultūra visiems, 2003 m.
  • Panašiai skambantys žodžiai: normos ir klaidos, 2004 m.

Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Miežiškiai, 2003 m. (su V. Marciuška)
  • Miežiškių šnekta. Pietų panevėžiškiai, 2008 m.

Vadovėliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žaidžiu žodžiu: kalbos kultūra V–VI klasėms, 2007 m.
  • Kalbos kultūra XI–XII klasėms: patarimai ir pratimai, 2009 m.

Kalbos praktikos veikalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Taisyklingai vartokime linksnius, 1976 m.
  • Prielinksnių vartojimas, 1978 m.
  • Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, knygas Kalbos patarimai istorijos mokytojams, 1998 m.

Grožinės literatūros knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Apie vaikučius – baltus žirnučius, 1958 m.
  • Berniukas Šaparniukas ir jo žirgelis, 1959 m.
  • Vilko batai, 1963 m.

Mokslo populiarinimo knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gramatikos šalyje, 1982 m.
  • Kalbos margumynai, 1997 m.[1][3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]