Jonas Čepulis (1987)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Čepulis
J. Čepulis
Gimė 1987 m. rugpjūčio 14 d.
Anykščiai
Mirė 2023 m. rugpjūčio 18 d. (36 metai)
Palaidotas (-a) Anykščių naujosiose kapinėse
Tėvas Kęstutis Čepulis
Motina Virginija Puzinaitė-Čepulienė
Veikla vaidyba
Sritis teatras
Organizacijos Juozo Miltinio dramos teatras
Išsilavinimas aukštasis
Alma mater Lietuvos muzikos ir teatro akademija (2010)

Jonas Čepulis (1987 m. rugpjūčio 14 d. Anykščiuose2023 m. rugpjūčio 18 d.) – Lietuvos teatro aktorius.[1][2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augo pedagogų Kęstučio ir Virginijos Čepulių šeimoje. 1994-2001 m. mokėsi Burbiškio pagrindinėje mokykloje (Anykščių raj.), 2001–2006 m. baigė Anykščių Antano Vienuolio vidurinę mokyklą. Kaip vienas geriausių abiturientų, dalyvavęs vaidybos mėgėjų, skaitovų veikloje, 2006 m. gavo Antano Bulotos premiją. 2006–2010 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, baigė vaidybos studijų programą ir įgijo aktoriaus išsilavinimą. Buvo įstojęs į Algirdo Latėno ir Gedimino Storpirščio aktorių-lėlininkų kursą.[3] 2010–2022 m.[2] dirbo Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatro aktoriumi.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiąją karjeros dalį praleidęs Panevėžio scenoje, J. Čepulis vaidino įvairaus žanro spektakliuose, sukūrė apie 30 vaidmenų. 2017 m. Valdovų rūmų šiuolaikinio teatro spektaklyje atliko vieną įsimintiniausių, pagrindinį Mindaugo vaidmenį pagal Justino Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“.[4] Kiti žymesni vaidmenys:[2]

  • „Korikas“ Džonas Rutas (A. Špilevojus „Šv. Speigas“, 2022)
  • Nikolajus Gogolis (N. Gogolis „Apsiaustas“, 2021)
  • Gustav Jensen (I. Vyrypajevas, „Irano konferencija“ 2020)
  • Kalinys, buvęs maištininkas, vėliau adjutantas (S. Mrožekas „Provokatoriai“, 2019)
  • Pranas (A. Škėma „Pabudimas“ 2018)
  • Milošas (B. Hrabalas „Stotelė“, 2017)
  • Akopas Terteraantas (A. Cagareli „Chanuma“, 2017)
  • Jaunas vyras (T. Džiudženoglu „Lavina“, 2016)
  • Jakobas Rundis, jaunas plevėsa (L. Ruohonen „Vyšnia šokolade“, 2016)
  • Autorius (A. Čechovas „Rotšildo smuikas“, 2014)

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]