Johann Caspar Bluntschli

Johanas Kasparas Bliuntšlis Johann Caspar Bluntschli
Johann Caspar Bluntschli jaunesnysis
Gimė	1808 m. kovo 7 d. Ciūriche, Šveicarija
Mirė	1881 m. spalio 21 d. (73 metai) Karlsrūjėje, Vokietija
Veikla	šveicarų teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas ir civilistas, politikas
Išsilavinimas	teisės daktaras
Vikiteka	Johann Caspar Bluntschli

Johann Caspar Bluntschli vyresnysis

Bliuntšlio paminklas Heidelberge

Johanas Kasparas Bliuntšlis (Johann Caspar Bluntschli, t. p. Johann Kaspar Bluntschli, 1808 m. kovo 7 d. Ciūriche, Šveicarija – 1881 m. spalio 21 d. Karlsrūjėje, Vokietija) – šveicarų teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas ir civilistas, politikas.

Biografija

Ciūricho Politiniame institute studijavo teisę. Siekdamas pagilinti istorijos, filosofijos ir teisės išsilavinimą, 1827-1829 m. studijavo Berlyne ir Bonoje, kur 1829 m. apgynė disertaciją iš romėnų paveldėjimo teisės, teisės daktaras (Dr. jur.). Po trumpos stažuotės Paryžiuje, kur atliko praktiką teisme, 1830 m. balandį grįžo į Ciūrichą, siekdamas tapti apylinkės teismo auditoriumi ir Vidaus reikalų ministerijos vyriausybinės komisijos sekretoriumi. Simpatizavimo liberalų-konservatorių judėjimui, kuriam 1832 m. sukūrė programą.

Nuo 1833 m. dėstė Ciūricho universitete, nuo 1848 m. – Miuncheno, nuo 1861 m. – Heidelbergo universitete. 1840 m. gavo užsakymą parengti Ciūricho privatinės teisės kodeksą (įsigaliojo 1856 m.). 1873 m. kartu su kitais Gente (Belgija) įsteigė Tarptautinės teisės institutą (pranc. Institut de Droit international). Profesoriaus vietą Heidelberge 1882 m. perėmė baltvokiečių teisininkas August von Bulmerincq.

Nuo 1868 m. Vokietijos muitų parlamento narys (išrinktas Badeno hercogystės Bretten–Sinsheim rinkimų apygardoje.

Darbai

• Allgemeines Staatsrecht (1852), daneben verfasste er u. a. ein Deutsches Staats-Wörterbuch in 11 Bänden (1857–1870, zusammen mit Karl Brater) sowie Das moderne Kriegsrecht der civilisirten Staaten (1866), das Einfluss auf die Beratungen zur Haager Landkriegsordnung hatte. Seine 1884 veröffentlichte Autobiografie trägt den Titel Denkwürdiges aus meinem Leben;
• Entwicklung der Erbfolge gegen den Willen nach römischem Recht. Bonn 1829;
• Die Partei der Gemässigten in ihrem Sein und Wollen. Zürich 1832;
• Staats- und Rechtsgeschichte der Stadt und Landschaft Zürich, Band 1: Die Zeit des Mittelalters, Zürich 1838, Band 2:??;
• Die Kommunisten in der Schweiz nach den bei Weitling vorgefundenen Papieren. Zürich 1843;
• Uri, Schwyz und Unterwalden und ihre ersten ewigen Bünde. Zürich 1846;
• * Geschichte der Republik Zürich. Band 1, Band 2, Zürich 1847;
• Geschichte des schweizerischen Bundesrechts von den ersten ewigen Bünden bis auf die Gegenwart. Band 1: Geschichtliche Darstellung. Zürich 1849; Band 2: Urkundenbuch. Zürich 1852;
• Allgemeines Staatsrecht. München 1852;
• Deutsches Staatswörterbuch (Hg.), 12 Bde. Stuttgart/ Leipzig 1857–1870;
• Geschichte des Rechts der religiösen Bekenntnisfreiheit. Elberfeld 1867;
• Die Gründung der Amerikanischen Union von 1787. Berlin 1868;
• Das moderne Völkerrecht der Civilisirten Staaten als Rechtsbuch dargestellt. Nördlingen 1869;
• Deutsche Rechtssprichwörter. Nördlingen 1869;
• Charakter und Geist der politischen Parteien. Nördlingen, 1869.  ;
• Das Beuterecht im Krieg und das Seebeuterecht insbesondere. Nördlingen 1878;
• Die Organisation des europäischen Staatenvereines. In: Die Gegenwart, 1878;
• Die Haftung des Staats aus rechtswidrigen Handlungen seiner Beamten nach deutschem Privat- und Staatsrecht. Frankfurt a. M., 1879;
• Geschichte der neueren Staatswissenschaft. München 1881.