Jean-François Le Sueur
| Jean-François Le Sueur | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1760 m. vasario 15 d. Drukat-Plesielis prie Abvilio |
| Mirė | 1837 m. spalio 6 d. (77 metai) Paryžius |
| Veikla | prancūzų kompozitorius, dirigentas, pedagogas. |
 Vikiteka |
Jean-François Le Sueur |
Žanas Fransua Lesiueras (pranc. Jean-François Le Sueur 1760 m. vasario 15 d. Drukat-Plesielis prie Abvilio – 1837 m. spalio 6 d. Paryžius) – prancūzų kompozitorius, dirigentas, pedagogas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Harmonijos mokėsi Paryžiuje. 1786–1787 m. Paryžiaus Dievo Motinos katedros vargonininkas. Nuo 1795 m. ir 1818–1837 m. dėstė Paryžiaus konservatorijoje; 1795–1802 m. jos inspektorius.
1794–1800 m. kūrė Prancūzijos revoliucijos iškilmių muziką. Nuo 1804 m. Napoleono rūmų kapelmeisteris.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sukūrė operų, tarp jų – „Ola“ (La caverne, 1793 m.), „Paulius ir Virginija, arba Skaistybės triumfas“ (Paul et Virginie ou Le Triomphe de la vertu, 1794 m.), „Telemachas Kalipsės saloje“ (Tėlėmaque dans l’ile de Calypso 1796 m.), „Osianas, arba Bardai“ (Ossian ou Les Bardes 1804 m.), mišių, 3 „Te Deum“, oratorijų, motetų, „Stabat Mater“, revoliucinių giesmių. Parašė muzikos teorijos veikalų.
Mokiniai: Hektoras Berliozas, Šarlis Guno, Ambruazas Tomas. [1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jūratė Burokaitė. Žanas Fransua Lesiueras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 39 psl.