Jean-François Le Sueur

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jean-François Le Sueur
Jean-Francois Lesueur.jpg
Gimė 1760 m. vasario 15 d.
Drukat-Plesielis prie Abvilio
Mirė 1837 m. spalio 6 d. (77 metai)
Paryžius
Veikla prancūzų kompozitorius, dirigentas, pedagogas.
Commons-logo.svg Vikiteka Jean-François Le SueurVikiteka

Žanas Fransua Lesiueras (pranc. Jean-François Le Sueur 1760 m. vasario 15 d. Drukat-Plesielis prie Abvilio – 1837 m. spalio 6 d. Paryžius) – prancūzų kompozitorius, dirigentas, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Harmonijos mokėsi Paryžiuje. 17861787 m. Paryžiaus Dievo Motinos katedros vargonininkas. Nuo 1795 m. ir 18181837 m. dėstė Paryžiaus konservatorijoje; 17951802 m. jos inspektorius.

17941800 m. kūrė Prancūzijos revoliucijos iškilmių muziką. Nuo 1804 m. Napoleono rūmų kapelmeisteris.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė operų, tarp jų – „Ola“ (La caverne, 1793 m.), „Paulius ir Virginija, arba Skaistybės triumfas“ (Paul et Virginie ou Le Triomphe de la vertu, 1794 m.), „Telemachas Kalipsės saloje“ (Tėlėmaque dans l’ile de Calypso 1796 m.), „Osianas, arba Bardai“ (Ossian ou Les Bardes 1804 m.), mišių, 3 „Te Deum“, oratorijų, motetų, „Stabat Mater“, revoliucinių giesmių. Parašė muzikos teorijos veikalų.

Mokiniai: Hektoras Berliozas, Šarlis Guno, Ambruazas Tomas. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jūratė BurokaitėŽanas Fransua Lesiueras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 39 psl.