Jean-Étienne Liotard

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Žanas Etjenas Liotaras
Jean-Etienne Liotard 04.jpg
Žano Etjeno Liotaro autoportretas (1744 m., Uficiai)
Gimė: 1702 m. gruodžio 22 d.
Ženeva
Mirė: 1789 m. birželio 12 d. (86 metai)
Ženeva
Tautybė: šveicaras
Veikla: XVIII a. rokoko dailininkas
Commons-logo.svg Vikiteka: Jean-Étienne LiotardVikiteka

Žanas Etjenas Liotaras (pranc. Jean-Étienne Liotard, 1702 m. gruodžio 22 − 1789 m. birželio 12 d.) – XVIII a. tapytojas, grafikas, kilęs iš prancūziškai kalbančios Šveicarijos. Labiausiai išgarsėjo pastelės portretais.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žanas Etjenas Liotaras gimė 1702 m. gruodžio 22 d. Ženevoje (Šveicarija). Iš pradžių Ženevoje jis mokėsi miniatiūrų kūrybos pas Daniel Gardelle (1673–1753). Miniatiūristo patirtis vėliau atsiskleidė Liotaro ypač tiksliame detalių ir portretuojamų žmonių bruožų vaizdavime jo pastelės portretuose. 1723 m. Liotaras persikėlė į Paryžių, kur mokėsi pas tapytoją, grafiką ir miniatiūristą Jean-Baptiste Massé (1687–1767).[1] Nuo 1726 m. Liotaras atlikinėjo užsakymus Paryžiuje ir 1735 m. nesėkmingai bandė įstoti į Karališkąją dailės akademiją. Po šios nesėkmės Liotaras lydėjo Prancūzijos ambasadorių Dviejų Sicilijų Karalystei į Neapolį. Vėliau aplankė Romą, kur nutapė popiežiaus Klemenso XII portretą (neišlikęs).

1738 m. Liotaras per Graikijos salas keliavo į Turkiją. 1738 − 1742 m. Liotaras gyveno Stambule. Mieste sukūrė grupę piešinių, kuriuose vaizdavo turkų kasdienio gyvenimo scenas. Dailininkas buvo susižavėjęs turkų rengimosi madomis, pats rengėsi turkiškai ir augino didelę barzdą iki vedybų 1756 m. su Marie Fargues. 1743 m. Liotaras atvyko į Vieną, kur jo išvaizda sukėlė šurmulį tarp vietos aristokratų. Jis buvo pramintas „turkų tapytoju“. Imperatorė Marija Teresė užsakė Liotarui sukurti jos vaikų pastelinius portretus. 1748 m. Liotaras grįžo į Paryžių po kelionių į Italiją, Vokietiją ir Šveicariją. Paryžiuje Liotaras buvo sėkmingu karališkosios šeimos ir dvaro aristokratų portretų tapytoju, kas sukėlė madam de Pompadur nepalankumą, po ko dailininkas grįžo į Ženevą. 1753 − 1754 m. Liotaras lankėsi Anglijoje, tapė vietos didikų portretus. 1756 m. lankėsi Olandijoje. Daugiausiai vėlyvaisiais metais gyveno Ženevoje. Liotaras dar lankėsi Londone (1774), Vienoje (1777) ir Lione (1781).

Žanas Etjenas Liotaras mirė 1789 m. birželio 12 d. Ženevoje. Vėlyvaisiais gyvenimo metais jo portretai prarado populiarumą ir buvo pradėti laikyti senamadiškais, dailininkas labiau tapė natiurmortus ir gėles, grįžo prie grafikos, kuria užsiėmė jaunystėje. Gyvenimo metu Liotaras tai pat dirbo stiklo puošėju, emaliuotoju. Žymesniais Liotaro paveikslais minimi „Šokolado padavėja“ (Dresdenas), „Princesės Marijos Adelaidės portretas“ (Uficiai).

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. [Stein, Perrin. Artists and Amateurs: Etching in 18th-century France. Metropolitan Museum of Art, 2013, p. 95