Pereiti prie turinio

Javier Milei

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Javier Milei
Chavjeras Milėjus 2022 m.
Visas vardas Javier Gerardo Milei
Gimė 1970 m. spalio 22 d. (54 metai)
Buenos Airės, Argentina
Tėvai Norberto Milei, Alicia Milei
Partneris (-ė) Fátima Flórez
Argentinos prezidentas
Ėjo pareigas 2023 –
Ankstesnis Alberto Fernández
Veikla ekonomistas, politikas
Sritis politinė ekonomika, ekonomikos augimas
Išsilavinimas ekonomikos magistras
Alma mater Belgrano universitetas
Vikiteka Javier Milei
Parašas

Chavjeras Cherardas Milėjus (Javier Gerardo Milei, 1970 m. spalio 22 d.) – Argentinos ekonomistas, politikas, šalies prezidentas (nuo 2023 m.).

Gimė Buenos Airių Palermo kvartale. Tėvas – autobuso vairuotojas, motina – namų šeimininkė. Lankė Kardenal Kopeljo katalikų vidurinę mokyklą.[1] Paauglystėje dainavo muzikos grupėje „Everest“, perdainavusioje „Rolling Stones“ kūrinius, trumpai buvo „Chacarita Juniors“ futbolo komandos vartininku.[2]

Šalyje prasidėjus ekonominei krizei, Ch. Milėjus susidomėjo ekonomika ir šią discipliną studijavo Belgrano universitete. Vėliau Ekonomikos ir socialinio vystymosi institute bei privačiame Torkuato di Telos universitete apgynė magistro diplomus. Po studijų dėstė universitetuose (pagrindinės temos – makroekonomika, mikroekonomika, ekonominis augimas, ekonomikos matematika), parašė >50 mokslinių straipsnių.[3] Taip pat dirbo ekonomikos konsultantu, vyriausiuoju ekonomistu valstybinėse institucijose bei privačiose kompanijose.

Ch. Milėjus dažnai kviestas į televizijos, radijo laidas, vedė radijo laidą „Laužant mitus“ (Demoliendo mitos).

Politinė karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. Ch. Milėjus įsteigė Libertarų partiją. 2020 m. prisijungė prie dešiniojo sparno partijų koalicijos Avanza Libertad („žygiuojanti laisvė“), su kuria 2021 m. išrinktas į Argentinos Deputatų Rūmus.[4] Rinkiminės kampanijos metu Milėjaus retorika susilaukė didelio atgarsio šalyje, jis ėmė figūruoti tarp populiariausių kandidatų būsimuose prezidento rinkimuose.

Kaip Libertarų partijos kandidatas bolatiravosi 2023 m. Argentinos prezidento rinkimuose, kurie vyko šalyje siaučiant ekonominei krizei ir hiperinfliacijai. Rinkiminėje kampanijoje kritikavo šalyje vyraujančią peronistinę politiką, neveiksnų establišmentą, žadėjo smarkiai karpyti biudžetą, vietoje Argentinos peso įvesti JAV dolerį. Antrajame ture Ch. Milėjus surinko beveik 55,7 % balsų ir įveikė ekonomikos ministrą Serchijų Masą.[5]

Ch. Milėjus pasižymi kaip labai ekscentriška asmenybė, pagarsėjęs pravarde El Loco („pamišėlis“). Nesyk įsivėlė į skandalus dėl viešų užgauliojimų, įžeidinėjimų, nenormatyvinės leksikos. Rinkiminės kampanijos metu nevengė neįprastų poelgių – pvz., susitikimuose su rinkėjais mojuodavo benzininiu pjūklu, taip vaizduodamas, kaip mažins biudžetą.[6]

Ch. Milėjus teigia esąs libertarizmo apologetas. Jis pasisako už minimalią valstybę, kuri rūpintųsi daugiausia saugumu ir teisingumu.[7] Karloso Menemo politikos šalininkas.[8] Teigė sieksiantis kiek įmanoma sumažinti valstybės aparatą, biudžeto lėšų švaistymą. Pasisakė už konservatyvias socialines praktikas – prieš eutanaziją ir abortus, už laisvesnę prekybą ginklais, tos pačios lyties santuokas,[9] prostitucijos, narkotikų legalizavimą.[10] Neigė klimato kaitą ir abejojo vakcinų prieš COVID-19 efektyvumu. Smerkė komunizmą, marksizmą. Kritikavo prekybines sąjungas, „komunistines“ valstybes, pasisakė už glaudesnius tarptautinius santykius su JAV ir Izraeliu.[11] Nors pats Ch. Milėjus teigė esąs katalikas, tačiau smarkiai kritikavo popiežių Pranciškų už „komunizmo skleidimą“.[12]

  • „Ekonomikos skaitiniai kirchnerizmo laikais“ (Lecturas de Economía en tiempos de Kirchnerismo, 2014 m.)
  • „Politinė ekonomika prieš laikrodžio rodyklę“ (Política Económica Contrarreloj, 2014 m.)
  • „Grįžimas į Argentinos žlugimo kelią“ (El retorno al sendero de la decadencia Argentina, 2015 m.)
  • „Pinigų mašinėlė, infliacija ir nuvertėjimas“ (Maquinita, Infleta y Devaluta, 2016 m.)
  • „Atskleidžiant keinsiškuosius melus: Keinsas, Fridmanas ir austrų mokyklos triumfas“ (Desenmascarando la mentira Keynesiana. Keynes, Friedman y el triunfo de la Escuela Austriaca, 2018 m.)
  • „Pandenomika: megarecesijos, infliacijos ir pasaulinės krizės laikų ekonomikos atėjimas“ (Pandenomics. La economía que viene en tiempos de megarrecesión, inflación y crisis global, 2020 m.)
  • „Libertaro kelias“ (El camino del libertario, 2022 m.)
  • „Infliacijos galas. Panaikinti Centrinį banką, baigti infliacijos mokesčių apgaulę ir vėl tapti rimta šalimi“ (El fin de la inflación. Eliminar el Banco Central, terminar con la estafa del impuesto inflacionario y volver a ser un país en serio, 2023 m.)