Jaroslavas Rimkus
Jaroslavas Rimkus (1888 m. lapkričio 11 d. Lipske, Lenkija – 1976 m. rugpjūčio 7 d. Bazilionuose, Šiaulių raj.) – pedagogas, dailininkas, etnografas, publicistas, visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1899–1907 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1915 m. baigė Peterburgo universitetą.
1918–1934 m. mokytojavo Šiaulių gimnazijoje. 1949 m. su šeima ištremtas į Sibirą, 1951 m. Irkutske nuteistas 10-čiai metų lagerio. 1958 m. grįžo į Lietuvą.
Sūnus menotyrininkas Vytenis Rimkus.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo spausdinti straipsnius pedagogikos, ekologijos, visuomeninio gyvenimo klausimais laikraščiuose ir žurnaluose „Viltis“, „Lietuvos mokykla“, „Naujoji Romuva“ ir kt.
Pasižymėjo kaip dailininkas mėgėjas. 1922 m. išleido karikatūrų albumą „Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915–1919 m.“, pasirašęs slapyvardžiu J. Šilietis. Po tremties paskelbė atsiminimų, straipsnių iš kultūros istorijos (apie Antaną Purėną, Kazimierą Būgą ir kt.).
Paliko rankraščių:
- Šimtametė Šiaulių gimnazijos istorija,
- Nepriklausomos Lietuvos knygnešio atsiminimas,
- Iš Bazilionų senovės ir kt.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vytenis Rimkus. Jaroslavas Rimkus – dailininkas, pedagogas, visuomenininkas. Šiauliai: Saulės delta, 2012.