James David Vance
| JD Vance | |
|---|---|
| JAV Senato narys | |
| |
| Gimė | 1984 m. rugpjūčio 2 d. Midltonas, Ohajas, JAV
|
| JAV Senato narys | |
| Ėjo pareigas | 2023 m. sausio 3 d. – |
| Partija | Respublikonų partija |
 Vikiteka |
James David Vance |
| Parašas | |
| |
Džeimsas Deividas Vansas (angl. James David Vance, dažniausiai tiesiog angl. JD Vance, g. 1984 m. rugpjūčio 2 d.) – amerikiečių politikas, rašytojas, investuotojas, jūrų pėstinikas-veteranas. Nuo 2023 m. JAV Senato narys, atstovaujantis Ohajo valstiją. Respublikonų partijos kandidatas į viceprezidento postą 2024 metų JAV prezidento rinkimuose.
Baigęs mokyklą Vansas įstojo į JAV jūrų pėstininkų korpusą, 2003–2007 m. tarnavo kaip karo žurnalistas. Po tarnybos studijavo ir baigė Ohajo valstijos universitetą ir Jeilio teisės mokyklą. Po studijų trumpai dirbo korporaciniu teisininku, o vėliau pradėjo investuotojo karjerą technologijų industrijoje. Vanso memuarai „Hilbilio elegija“ buvo išleisti 2016 metais, o 2020 m. remiantis šia knyga išleistas vaidybinis filmas tuo pačiu pavadinimu.
2022 m. Vansas laimėjo rinkimus į JAV Senatą. 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampanijos metu buvo aršus Donaldo Trampo kritikas, tačiau vėliau tapo Trampo šalininku. 2024 metų JAV respublikonų nacionaliniame suvažiavime Trampas pasirinko Vansą kaip respublikonų kandidatą į JAV prezidento postą.
Vanso pažiūros apibūdinamos kaip turinčios nacional-konservatizmo ir dešinio sparno populizmo bruožų,[1][2][1][3] nors jis pats save apibūdina kaip postliberalios dešinės atstovą.[4][5] Vanso politines pozicijas apima priešinimasis abortams, tos pačios lyties santuokoms, ginklų kontrolei ir JAV karinei pagalbai Ukrainai. Vansas taip pat pasisakė prie bevaikystę.[6][7] Vansas yra pripažinęs, kad jo pažiūroms daug įtakos turi katalikų teologija.[8][9]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 van Zuylen-Wood, Simon (January 4, 2022). „The Radicalization of J.D. Vance“. The Washington Post. Suarchyvuota iš originalo January 4, 2022. Nuoroda tikrinta August 11, 2024.
- ↑ Orr, James (2024-07-16). „JD Vance's nomination proves Trumpism is here to stay“. The Daily Telegraph. ISSN 0307-1235. Suarchyvuota iš originalo July 18, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-07-17.
- ↑ Goldman, Samuel (July 15, 2021). „Peter Thiel's implausible populists“. The Week. Suarchyvuota iš originalo September 27, 2021. Nuoroda tikrinta September 27, 2021.
- ↑ Zorzi, Graedon H. (2024-07-16). „J.D. Vance and the Rise of 'Postliberalism'“. The Wall Street Journal. Suarchyvuota iš originalo July 17, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-07-17.
- ↑ Haynes, Gavin (2024-07-17). „JD Vance has some weird influences“. The Spectator. Suarchyvuota iš originalo July 18, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-07-17. „Vance says he is 'plugged into a lot of weird, right-wing subcultures'. He draws from a whole new political lexicon, one that would seem baffling to his more starched colleagues in the Congress.“
- ↑ Corn, David (August 1, 2024). „JD Vance Attacked AOC for Promoting a 'Sociopathic Attitude' About Children“. Mother Jones (magazine). Suarchyvuota iš originalo August 8, 2024. Nuoroda tikrinta August 11, 2024.
- ↑ Sforza, Lauren (July 30, 2024). „Vance: 'Childless people' in US leadership 'more sociopathic'“. The Hill. Suarchyvuota iš originalo July 31, 2024. Nuoroda tikrinta July 31, 2024.
- ↑ Smith, Peter; Smith, Michelle R. (2024-09-04). „Takeaways from AP's report on JD Vance and the Catholic postliberals in his circle of influence“. AP News (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-09-04.
- ↑ Dias, Elizabeth (2024-08-25). „How JD Vance Found His Way to the Catholic Church“. New York Times. Suarchyvuota iš originalo September 5, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-09-04.