Jakšto spaustuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Adomo Jakšto spaustuvė, nuo 2007 m. AJS spaustuvėspaustuvė Kaišiadoryse.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1994 m. spaustuvę įkūrė Lietuvos vyskupų konferencija, nuo 1999 m. – uždaroji akcinė bendrovė, kurios 100 % akcijų valdė Lietuvos vyskupų konferencija ir viena didžiausių Italijos spaustuvių „Seregni Industrie grafiene“. 2007 m. už 2,4 mln. Lt spaustuvę įsigijo „AJS projektai“, kuriuos įsteigė Kęstutis Nausėda ir Baltijos farmacijos centras.

Nuo 1998 m. veikia atstovybė Vilniuje. Dirba apie 100 žmonių. Apyvarta 2002 m. – 7,4 mln. Lt, 2004 m. – 7 mln. Lt, 2006 m. – 5 mln. Lt, 2007 m. – 10 mln. Lt.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spaustuvėje veikia kompiuterinės įrangos centras, formų paruošimo skyrius, 2 keturspalvės ir kelios dvispalvės ofsetinės spaudos mašinos, knygrišykla. Spausdina Lietuvos („Katalikų pasaulio leidiniai“, „Asveja“, „Eridanas“, „Briedis“, Vilniaus dailės akademijos leidykla, „Saulės delta“ ir kt.) bei užsienio („Stanford“ ir kt.) leidyklų knygas, plakatus, žemėlapius, dailės albumus, katalogus, periodinius leidinius („Verslo žinios“, „Keturi ratai“, „Gimtasis žodis“ ir kt.).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius UžtupasJakšto spaustuvė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 482 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]