Jagusas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jagusas (arab. يغوث‎) – senovės arabų mitologijos dievybė. Minimas Korane, Nuho (Nojaus) suroje: Sumanė jie didelį sąmokslą ir tarė: „Neatsižadėkite savųjų dievų: Vado, Suvos, Jaguso, Jauko ir Nasr.“[1] Anot kai kurių Korano komentatorių, tai sudievintas senovės didvyris.[2]

Senovės arabų mitologijoje Jagusas – dievas-protėvis, teikiąs lietų. Buvo šiaurinio Jemeno Mazhidžo genčių sąjungos globėjas. Jo stabas kadaise buvęs ant Mazhidžo kalvos, pagal kurią neva pavadinta genčių sąjunga. Dėl to, kuriai atiteks stabas, įnirtingai kovojo įvairios šios sąjungos gentys, pvz., Muradas ir Mazhidžas. Paskutinis mūšis vyko ties ar-Razmu, tais pačiais metais, kaip Badro mūšis.[3]

Dievybė panašiu vardu buvo žinoma ir šiaurinėje Arabijoje, tačiau jos šventovė buvo būtent pietuose. Ikiislamiškuoju periodu stabas buvo laikomas tai Nadžrane, tai Džuraše. Vėlesni pranešimai, kad Jagusas vaizduotas liūto pavidalu, niekaip nepatvirtinti.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Koranas, 71:22,23.
  2. Мифы народов мира & 1987—1988, Йагус.
  3. 3,0 3,1 Пиотровский 1991, p. 174.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Пиотровский, М. Б. (1991). Коранические сказания. Москва: Наука.