Jadvyga Tarlo
| Jadvyga Tarlo | |
|---|---|
| |
| Tarlos | |
| |
| Herbas „Topor“ | |
| Mirė | 1629 m. |
| Tėvas | Mikalojus Tarlo |
| Motina | Jadvyga Stadnicka |
| Sutuoktinis (-ė) | Jurgis Mnišekas |
Jadvyga Tarlo-Mnišek (lenk. Jadwiga Tarło-Mniszech, tarp 1560 ir 1570–1629) – karaliaus sekretoriaus Mikalojaus Tarlos ir Jadvygos Stadnickos duktė. Priklausė žymiai Lenkijos bajorų Tarlų giminei, iškilusiai XV amžiaus pradžioje. Nuo 1582(?) iki 1613 metų Sandomiro vaivados, Lvovo, Samboro, Sokaklo, Sanoko seniūno, Radomo kašteliono Jurgio Mnišeko žmona.
Jos tėvais kaip kraitį Jurgiui Mnišekui padivanojo Bankovicą, Murovaną, stambias žemės valdas su Charkovo ir Samboro miestais, stambiais Dembovicos ir Potoko kaimais.
Jadvyga aktyviai dalyvavo Smutos įvykiuose ir ypatingai savo dukters, karūnuotos Maskvos carienės Marinos Mnišek likime. Po Lžedimitrijaus žūties priėmė pas save Samboro pilyje 1606metais Michailą Molčianovą, kur jis sutiko Ivaną Bolotnikovą. Taip pat ji išsiuntė savo sūnus Mikalojų ir Zigmantą į Romą, kur jie gavo audienciją pas popiežių Paulių V ir įtikinėjo jį tuo, kad stebuklingai išsigelbėjusio caro Dimitrijaus Ivanovičiaus ir Marinos Mnišek misija Maskvos valstybėje tęsiasi.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Santuokoje su Jurgiu Mnišeku turėjo 9 vaikus:
- Marina (1588–1614), karūnuota kaip Maskvos caraitė, apsišaukėlių Dimitrijaus I ir Dimitrijaus II žmona,
- Uršulė (m. 1622), Belzo ir Rusios vaivados, kunigaikščio Konstantino Konstantinovičiaus Višnioveckio (1564–1641), žmona nuo 1603 metų,
- Efrosinija, Jermolo Jordano žmona,
- Ana, Voinicos kašteliono Petro Šiškovskio žmona
- Stanislavas Bonifacijus (1580–1644), Sanoko, Lvovo, Samboro, Glininsko seniūnas,
- Mikalojus (1587–1613), Lukuvo seniūnas,
- Stefanas Janas (m. 1602), Sanoko seniūnas,
- Pranciškus (1590–1661), Sondecko kaštelionas, Sanoko ir Ščirecko seniūnas,
- Zigmantas (m. apie 1613).
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- В. Н. Козляков Марина Мнишек, в серии „Жизнь замечательных людей“ (2005).