Jūratė
Jūratė – literatūrinė veikėja, įvardijama kaip jūrų deivė, vyriausioji iš visų undinių. Nors ir labai populiari yra legenda apie Jūratės ir Kastyčio meilę, tikėtina, kad ji atsirado dėl romantinės literatūros ir Maironio poemos įtakos, o jos autentiškumas neaiškus.[1] Tą patvirtina ir Norbertas Vėlius, kuris pastebi, kad undinės lietuvių tautosakoje itin retos.
Pirmasis pasakojimą apie Jūratę ir Kastytį išleido Adomas Jucevičius 1842 m. knygoje „Žemaitijos atsiminimai“.[2] Minima, kad žydrose Baltijos jūros gelmėse stovėjo puikūs Jūratės rūmai. Rūmų sienos buvo iš gryno baltojo gintaro, slenksčiai iš aukso, stogas iš žuvų žvynų, viskas tyriausiais deimantais puošta.
Atminimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Veneroje deivės garbei pavadintos Jūratės kalvos.
- Pagal dievybę sukurtas dažnas lietuviškas vardas Jūratė.
- Deivės vardu Lenkijoje prie Baltijos jūros pavadintas kurortas Jurata.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dievas. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. – Vilnius: Vaga. 1999. 281 p.
- ↑ Palangos gintaro muziejus (2013-01-18). „Legenda apie Jūratės ir Kastyčio meilę“. Suarchyvuota iš originalo 2012-08-14. Nuoroda tikrinta 2015-05-21.