Italinė pušis
| Pinus pinea | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Italinė pušis (Pinus pinea) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Italinė pušis (Pinus pinea) arba pinija – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Viduržemio jūros regione. Kilmės vieta – Pirėnų pusiasalis, bet jau ankstyvoje senovėje dėl savo riešutų išplatinta po visą regioną. Taip pat introdukuota Pietų Afrikoje, JAV, Australijoje.
Aukštis apie 12–25 m (kartais iki 35 m), kamienas trumpas, kreivas. Laja išskirtinė – plati, kupolo formos. Žievė stora, giliai sueižėjusi plokštelėmis. Spygliai 10–18 cm ilgio, 1,5 mm storio. Kankorėžiai platūs, kiaušiniški, 8–12 cm ilgio, 5–11 cm pločio, tamsiai rudos spalvos. Jų žvyneliai stori, platūs, kieti. Sėklos rudos 15–20 mm ilgio, su 3–8 mm ilgio skristuku. Jas natūraliai platina žydrasparnės šarkos, o pastaraisiais tūkstantmečiais – ir žmogus.
Išgyvena trumpai, retai pasiekia 150 metų amžių. Italinė pušis nuo seno naudojama medienai, dervoms, o ypač vertinamos ir jau 6000 metų naudojamos šios pušies sėklos, vadinamos pinijų riešutais. Ispanijoje specialiai riešutų gavybai skirtos pušys auginamos plantacijose.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kankorėžiai su sėklomis -
Spygliai ir kankorėžiai -
Pinijų giraitė Ispanijoje
