Indukcinis jutiklis
Indukcinis jutiklis yra bekontaktis metaliniams objektams aptikti ar matuoti skirtas prietaisas, kuriame panaudojami elektromagnetinės indukcijos fizikiniai dėsniai.[1][2]
Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įjungus jutiklio maitinimą, ritėje generuojami virpesiai ir sukuriamas aukšto dažnio elektromagnetinis laukas. Tai ir yra aktyvioji jungimo zona. Jei ši zona nukreipta į metalinį objektą, objektas tampa sūkurinių srovių sukurtos energijos vartotoju. Tai slopina virpesių amplitudę, ir jutiklio loginė grandinė, reaguodama į tai, persijungia. Induktyviniai priartėjimo jungikliai reaguoja tik į laidininkus.
Į išorę nukreiptas magnetinis laukas generuojamas naudojant pusiau atvirą feritinę virpesių kontūro ritės šerdį ir papildomą ekraną. Taip šalia priartėjimo jutiklio aktyvaus paviršiaus sukuriama tam tikra sritis, vadinama aktyviąja poveikio zona. Prijungus maitinimo įtampą, įsijungia virpesių generatorius ir grandine teka nustatyta rimties būsenos srovė. Jei elektriškai laidus objektas patenka į aktyviąją poveikio zoną, tai jo paviršiuje sukuriamos sūkurinės srovės, kurios papildomai naudoja virpesių kontūro energiją. Generatoriaus virpesiai slopsta, jutiklis ima vartoti stipresnę srovę. Šios dvi jutiklio būsenos, kai generatoriaus virpesiai slopinami ir kai neslopinami, fiksuojamos elektroninėmis priemonėmis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Inductive sensors“. September 1, 2001. Nuoroda tikrinta December 29, 2015.
- ↑ Jörg Böttcher. „Online-Kompendium Messtechnik und Sensorik: Kapazitive und induktive Abstandssensoren“.