Individualioji darbo teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Individualioji darbo teisė – darbo teisės sritis; visuma teisės normų, reguliuojančių individualius darbo santykius, t. y. santykius tarp konkretaus darbuotojo bei konkretaus darbdavio. Kolektyvinė darbo teisė, priešingai nei individuali, reguliuoja darbo santykius tarp darbuotojų kolektyvo bei darbdavio (-ių) (žr. pvz., Kolektyvinė darbo sutartis).

Institutai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]