InSight

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

InSight

MarCO duo spacecraft model.png
InSight spacecraft model.png

Organizacija: NASA/JPL
Šalis: Flag of the United States.svg JAV
Misijos tikslas: Nusileidimas ant Marso
Misijos tipas: marsaeigis
Paleidimo data: 2018 m. gegužės 5 d.
Paleidimo vieta: Vandenbergo karinė oro bazė, JAV
Masė: 360 kg
Misijos trukmė: 2 metai (planuojama)
Raketa Atlas V 401

InSightNASA marsaeigis, paleistas 2018 m. gegužės 5 d. Šios misijos tikslas yra nusileidimas ant Marso ir planetos detalesni seisminiai tyrimai. Marsaeigis sėkmingai pasiekė planetą 2018 m. lapkričio 26 d.[1]

Pagrindiniai misijos tikslai – panaudojant seismografą ir šilumos jutiklius detaliai ištirti planetos geologinę sandarą. Tai gali padėti detaliau suprasti Žemės grupės planetų sudėtį.

Tikimasi šiai misijai panaudoti 2008 m. planetoje nusileidusio Phoenix zondo įgytas žinias ir technologijas.[2]

Pradžioje misijos startas buvo numatytas 2016 m. kovą, tačiau dėl techninių gedimų startas buvo nukeltas ir praleistas galimas paleidimo langas. NASA šiam tikslui skyrė papildomus 150 mln. JAV dolerių ir išvengė misijos atšaukimo.[3]

Marsaeigis buvo paleistas gegužės 5 d. kartu su Atlas V 401 raketa iš Vandenbergo karinės oro bazės. Tai buvo pirmoji tarpplanetinė misija paleista iš Kalifornijos.[4]

Misijos statusas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios zondo atsiųstos nuotraukos nutūpus ant Marso paviršiaus.

2018 m. lapkričio 26 d. NASA patvirtino apie sėkmingą zondo nusileidimą ant Marso. Iš karto po nusileidimo komandą pasiekė pirmosios nuotraukos.

Iš viso zondas užtruko apie 3 mėnesius, kol išdėliojo visą savo įrangą ir pradėjo mokslinius tyrimus.

2018 m. gruodžio 7 d. InSight atliko Marso vėjo įrašus su SEIS įranga. Tai buvo pirmas kartas, kai Marso vėjo garsai buvo įrašyti ir sėkmingai perduoti į Žemę.[5]

2018 m. gruodžio 19 d. šalia InSight buvo padėtas seismometras. Tai buvo pirmas kartas, kai šis prietaisas pradėjo veikti kitoje planetoje.[6]

2019 m. vasario 28 d. gręžimo darbus pradėjo HP³ instrumentas. Buvo planuota, kad per du mėnesius jis turėtų prasiskverbti apie 5 m į Marso paviršių. Tačiau kovo 7 d. gręžimas buvo sustabdytas, pasiekus 30 cm gylį. Manoma, kad grąžtas pasiekė kietas uolienas, kurių jis nebuvo suplanuotas pragręžti. Mokslininkai nuo to laiko bando spręsti šią situaciją, nes tikslūs moksliniai bandymai galimi tik pasiekus 3 m gylį.[7]

2019 m. balandį NASA paskelbė apie pirmą kartą užfiksuotą Marso paviršiaus drebėjimą.[8]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]