Ilčiūnų pilkapis
55°44′12.5″ š. pl. 24°43′44.8″ r. ilg. / 55.736806°š. pl. 24.729111°r. ilg.
Ilčiūnų pilkapynas (vad. Milžinų kapais) – I tūkst. pilkapis, esantis Ilčiūnuose (Subačiaus sen., Kupiškio r.).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pilkapis nuo seno vadinamas „Milžinkapiais“. Šiuo metu išlikę du 7–9 m skersmens pilkapiai su akmenų vainikais, vienas nuo kito nutolę per 35–40 m., šalia 1944 m. iškastų apkasų šarvuočiams. Žvalgyti 1969 ir 1980 m., bet detalesnių tyrimų neatlikta.
Paminklo apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1973 m. įrašytas į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą. 1992 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 5288[neveikianti nuoroda]). 1998 m. LR Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu[1], 2005 m. LR kultūros ministro įsakymu įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą[2].
Lokalizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pilkapis yra Subačiaus girininkijos 20 kvartalo PR dalyje, 0,45 km į ŠR nuo kelio Ilčiūnai–Subačius kelio (Nr.1203), Ilčiūnų km.
Pasakojimai, padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valstybės archeologijos komisijos duomenimis 1923 m. Vladas Šinkūnas ardamas žemę rado titnaginį peilį, 1935 m. surasdavę žmonių didelių kaulų ir kaukolių, o pilkapiai buvo kasinėjami medžioklės tikslais, kadangi juose rasdavo lapių ir barsukų, vėliau pilkapis saugotas vietos eigulio.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Valstybinės archeologijos komisijos medžiaga, Ilčiūnų km., Subačiaus vals., Panevėžio aps., byla: 22, psl.: 326.
- A. Tautavičius, V. Daugutis, 1969 m. gegužės 23-birželio 13 d. dirbusios žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita, Vilnius, 1969.
- Andra Simniškytė „Geležies amžius Sėloje. Sėlos archeologijos sąvadas“, P.336., Vilnius, 2013.