Išsigelbėjimo salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Išsigelbėjimo salos (pranc. Îles du Salut) – nedidelė vulkaninės kilmės salų grupė Atlanto vandenyne, 11 km nuo Prancūzijos Gvianos kranto. Užima 0,62 km² teritoriją. Sudaro 3 salos:

  • Švento Juozapo (Île Saint-Joseph) – plotas 20 ha, aukštis 30 m.
  • Karališkoji (Île Royale) – plotas 28 ha, aukštis 66 m.
  • Velnio (Île du Diable) – plotas 14 ha, aukštis 40 m.

Salos 18521953 m. naudotos kaip įkalinimo vieta. Karališkojoje saloje buvo įkurta ligoninė, o Velnio saloje kalinti politiniai kaliniai. Iš viso salose kalėjo 70000 kalinių. Dabar turistų lankomas objektas. Salos aprašytos Henri Charriere (čia iškalėjo 9 metus) romane Papillon.