Schema (futbolas)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Išsidėstymo schema nusako futbolo komandos žaidėjų išsidėstymą aikštėje. Skirtingos išsidėstymo schemos pasirenkamos norint maksimaliai panaudoti stipriausių žaidėjų įgūdžius, siekiant sustiprinti gynybą ar puolimą.

Schemos žymimos nuo XX amžiaus vidurio naudojamų žymėjimu skaičiais, šie skaičiai reiškia vienoje linijoje žaidžiančių žaidėjų skaičių. Pavyzdžiui, populiariausia šiuolaikinė schema 4-4-2 reiškia, kad komanda žaidžia keturiais gynėjais (pirmas skaičius), keturiais saugais (antras skaičius) bei dviem puolėjais. Dažnai schemos žymimos 3 skaičiais (gynėjai, saugai ir puolėjai), tačiau naudojamos ir 4 skaičių ar net 5 skaičių schemos (gynėjai, atraminiai saugai arba krašto gynėjai, saugai, atakuojantys saugai ir puolėjai). Vartininkas schemose neįvardijamas, kadangi aikštėje visada yra vienas.

Dažnai komanda žaidžia viena schema visas rungtynes, bet kartais treneriui tenka keisti schemą norint stiprinti vieną žaidimo grandį ar išvarius vieną iš žaidėjų.

Pavyzdžiai

Istorinės schemos

Piramidės schema, naudota XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje.
1 – vartininkas, 2 – gynėjai, 3 – saugai, 4 – krašto puolėjai, 5 – puolėjai, 6 – centro puolėjas

XIX amžiuje išsidėstymo schemų nebuvo, visi žaidėjai dalyvavo atakose, todėl tokia schema juokais vadinama 0-0-10. Gausėjant komandų, pradėta daugiau dėmesio skirti taktikai, todėl 1880 metais Anglijos Bolton Wanderers F.C. jau naudojo 1-1-8 schemą, o 1884 metais Aston Villa F.C. jau žaidė dviem saugais (1-2-7).

1884 metais Blackburn Rovers pradėjo naudoti sėkmingą „piramidės“ schemą 2-3-5, kuri greitai išpopuliarėjo paplito ne tik Britanijoje, bet ir kitose šalyse ir buvo naudojama iki XX a. vidurio. Šioje schemoje pirmą kartą išbalansuota gynyba ir puolimas – du atsitraukę gynėjai dengė vidinius puolėjus, o trys vidurio puolėjai dengė likusius puolėjus (centro ir kraštų). Šia schema žaidė ir į I pasaulio čempionato (1930 m.) finalą patekusios Urugvajaus ir Argentinos rinktinės. 1934 m. pasaulio čempionato laimėtojai Italai jau naudojo perdarytą schemą 2-3-2-3, vadintą „Metodo“, šioje schemoje du puolėjai šiek tiek atitraukti atgal sustiprinant gynybą.

XX a. trečiojo dešimtmečio viduryję pakeitus nuošalės taisyklę (tarp žaidėjo ir vartų užteko 2 žaidėjų, vietoj iki tol reikėjusių 3), Arsenal sukūrė „WM“ schemą (žymima 3-2-5 ar 3-4-3), kai vienas vidurio gynėjas atitrauktas arčiau vartų. Ši sistema 4 dešimtmetyje išpopuliarėjo Anglijoje. Vėliau vengras Marton Bukovi modifikavo „WM“ schemą į „WW“ (3-5-2 ar ankstyva 4-2-4). Ši schema sėkmingai naudota Vengrijos rinktinėje 5-6 dešimtmečiais.

XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje brazilas Flávio Costa ir vengras Béla Guttman atskirai vienas nuo kito sukūrė 4-2-4 schemą, kur vienodai stiprinama gynyba ir puolimas. Žaidžiant šia schema gynėjai turi atlikti ir saugų funkcijas – skirstyti kamuolį, organizuoti atakas. Sėkmingai panaudota brazilų São Paulo ir Santos, o vėliau ir Brazilijos komandoje, kuri žaisdama šia schema laimėjo 1958 m. ir 1970 m. pasaulio čempionatuose.

Šiuolaikinės schemos

1962 m. čempionate Brazilija naudojo 4-3-3 schemą, kuri populiari ir šiais laikais. Lyginant su 4-2-4, žaidžiant šia schema sustiprinama saugų linija. Modifikuota 4-3-3 schema su vienu atraminiu ir dviem atakuojančiais saugais sėkmingai naudota Italijos, Argentinos ir Urugvajaus komandų 7-8 dešimtmečiais. Šią schemą nuo 2004 metų naudoja ir Anglijos Chelsea

4-4-2 schema

Populiariausia šių laikų schema – 4-4-2, kur svarbiausias vaidmuo tenka saugams – vidurio saugai stiprina ir gynybą ir puolimą, krašto saugai atakuoja kraštais ir skersuoja kamuolius puolėjams. Egzistuoja įvairūs 4-4-2 variantai – sustiprinto puolimo, sustiprintos gynybos, deimanto (dar žymima 4-1-2-1-2), 4-4-1-1 (vienas puolėjų atsitraukęs į atakuojančio saugo poziciją).

Kitos populiarios schemos:

• 4-3-2-1, pakeista 4-4-2 schema su dviem atakuojančiais saugais ir vienu puolėju, Šia schema 2004-2006 metais dažnai žaidė FC Barcelona, kartais AC Milan;
• 5-3-2, pakeista 4-4-2 su papildomu gynėju (dažnai – atsitraukusiu);
• 3-4-3, skirta daugiau puolančioms komandoms, puolimo grandis sustiprinta, tačiau gynybos yra silpnesnė;
• 3-5-2, su atakuojančiais krašto saugais ir vienu atsitraukusiu atraminiu saugu. Šia schema žaidė Brazilijos komanda 2002 m. čempionate ir Anglijos komanda 2018 m. čempionate;
• 4-5-1, su atakuojančiais krašto saugais, atsitraukusiu atraminiu saugu bei vienu puolėju;
• 5-4-1, labiau orientuota į gynyba, tačiau jei naudojami universalūs krašto saugai, atakos metu veikia kaip 3-4-3.