Išsiblaškymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Išsiblaškymas – labai dažnas dėmesio nušokimas į nesvarbius ar neesminius išorinius dirgiklius. Tai gebėjimo susikaupti ir tikslingai veikti sutrikimas. Tai valingo dėmesio defektas, atsirandantis dėl nuovargio, motyvacijos stokos, somatinių sutrikimų (dažnai susijusių su mąstymo sutrikimais), konkuruojančių stiprių dirgiklių. Tie dirgikliai gali būti išoriniai (ateinantys per jutimo organus iš aplinkos) ir vidiniai (mintys, emocijos, vidiniai fiziniai poreikiai).

Išsiblaškymas būna funkcinis arba organinis.

Išsiblaškymo atmainos[taisyti | redaguoti kodą]

Yra išskiriamos trys išsiblaškymo atmainos:[1]

  1. Tikras išsiblaškymas – nuolatinis nesugebėjimas ilgiau susikaupti ir atsispirti trukdymams.
  2. Laikinas išsiblaškymas – kai dėmesys susilpnėja nuvargus, neišsimiegojus ar labai susijaudinus.
  3. Netikras išsiblaškymas. Jo priežastis yra labai sutelktas dėmesys į vieną kurį nors objektą ar veiklą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. NAVICKAS, Vytautas. Pažinimo psichologija. Kaunas: Šviesa, 1990, 9 p. ISBN 5-430-00883-4 .