Pereiti prie turinio

Išme-Daganas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Degto molio plyta su įspaustu Išme-Dagano vardu (Britų muziejus)

Išme-Daganas (akad. 𒀭𒅖𒈨𒀭𒁕𒃶, Diš-me-Dda-gan, Išme-Dagān[1]) – Isino karalius, valdęs 1953–1935 m. pr. m. e. (pagal vidurinę chronologiją); tai ketvirtasis Isino dinastijos valdovas. Sostą paveldėjo iš tėvo Idin-Dagano.[2] Titulavosi „Šumero ir Akado karaliumi“ (kaip ir pirmtakai Šu-ilišu bei Idin-Daganas), taip pat „Keturių šalių karaliumi“.[3]

Valdant Išme-Daganui, buvo sutvirtintos Isino miesto sienos.[2] Manoma, kad tuo metu Isino valdžioje buvo Nipūro, Ūro, Uruko, Eridu miestai.[3] Visgi esama požymių, kad šiuo laikotarpiu kiti miestai (ypač Larsa) nebepaisė Isino valdžios, sumažėjo politinis stabilumas.[2]

Išlikusi poema, pasakojanti apie Nipūro sugriovimą ir jo atstatymą valdant Išme-Daganui. Šis valdovas figūruoja ir keliose kitose literatūrinėse kompozicijose. Vadinamuosiuose metų varduose pabrėžiamas Išme-Dagano rūpestis įstatymų, reguliuojančių visuomeninius santykius, leidyba, esama užuominų ir į mokesčių reformas.[2]

Išme-Daganas susilaukė dukters Enanatumos; Ūre ją paskyrė Mėnulio dievo žyne.[3]

Po Išme-Dagano mirties sostas atiteko jo sūnui Lipit-Eštarui.[3]

  1. „Sumerian Dictionary“. oracc.iaas.upenn.edu. Suarchyvuotas originalas 2020-10-29. Nuoroda tikrinta 2020-09-01.
  2. 1 2 3 4 Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 82. ISBN 9781134787951.
  3. 1 2 3 4 Lukáš Pecha. The Material and Ideological Base of the Old Babylonian State: History, Economy, and Politics. Rowman & Littlefield, 2018, p. 23.