Humajūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Humajūnas
mirza
Emperor Humayun.JPG
Humajūnas. XIX a. pab. piešinys
Didžiųjų Mogolų dinastija
Visas vardas: Al-Sultan al-'Azam wal Khaqan al-Mukarram, Jam-i-Sultanat-i-haqiqi wa Majazi, Sayyid al-Salatin, Abu'l Muzaffar Nasir ud-din Muhammad Humayun Padshah Ghazi, Zillu'llah
Gimė: 1508 m. kovo 7 d.
Kabulas
Mirė: 1556 m. sausio 17 d. (47 metai)
Delis
Palaidotas: Humajūno kapavietė
Tėvas: Baburas
Motina: Maham Begum
Sutuoktinis(-ė): Hamida Banu Begum, Mahčučak, Miveh Džan, Gunvar Bibi
Vaikai:

Akbaras, dar 2 sūnūs ir 3 dukros

Mogolų imperatorius
Kelintas: 2
Valdė: 1530-1540 m.
Pirmtakas: Baburas
Įpėdinis: Šerchanas Suri
Valdė: 1555-1556 m.
Pirmtakas: Muhamadas Adilšachas
Įpėdinis: Akbaras
Commons-logo.svg Vikiteka: HumajūnasVikiteka

Nasiras ud-Dinas Muhamadas Humajūnas (pers. نصیر الدین محمد همایون‎ = Nasīr ud-Dīn Muhammad Humāyūn, hindi हुमायूँ  = Humājūṃ; g. 1508 m. kovo 7 d. – m. 1556 m. sausio 17 d.) – Mogolų imperatorius, valdęs po savo tėvo Baburo (1530–1556 m.).

Priklausė Didžiųjų Mogolų dinastijai, kilusiai iš Timūro. Dar jaunystėje (būdamas 23 m.) tapo Mogolų imperatoriumi, mirus tėvui Babūrui. Humajūno jaunesniajam pusiau broliui Kamranui Mirzai atiteko valdos Afganistane. Savo valdymo pradžioje susidūrė su Suro sultonu Šerchanu bei Gudžarato sultonu Bahaduru. Pradžioje Humajūnas su savo konkurentais sugyveno sąlygiškai taikiai, bet vėliau surengė žygį prieš Bahadurą, kuris su portugalų pagalba ruošėsi pulti Mogolus. Tuo pasinaudojęs Šerchanas bandė užkariauti Mogolų žemes. Humajūnas apgynė Agrą, bet Gauras buvo nuniokotas. Vėliau armijos stojo į mūšį netoli Benareso – Humajūnas pažadėjo valdas Šerchanui Bengalijoje mainais už taiką. Šerchanas priėmė taiką, bet naktį užpuolė nepasiruošusius Mogolus. Imperatorius pabėgo įšokęs į Gangą. Pasiekęs Agrą jis ėmė ruoštis artėjančiam Šerchano antpuoliui. 1540 m. armijos susidūrė Kanaudžo mūšyje – čia imperatorius vėl pralaimėjo ir buvo priverstas atsitraukti į Lahorą.

Šerchanas tuo tarpu įsteigė Suro imperiją šiaurės Indijoje. Jis siekė išstumti Humajūną iki pat Kabulo, tačiau šį miestą valdęs Kamranas Mirza nenorėjo priimti brolio. Šerchanas su hindų radža Maldeo Rathoru privertė Humajūną palikti Lahorą. Mogolai pasitraukė į Taro dykumą ir pasiekė Sindhą. Ten Humajūną priėmė Sindho valdovas Huseinas Umranis. Čia imperatorius iš likusių mogolų, sindhų ir beludžių sudarė naują armiją ir 1543 m. išžygiavo į Kandaharą, kur siekė nuversti jį išdavusius brolius. Tačiau Mogolai pergalės nepasiekė ir Humajūnas pasitraukė į Safavidų valdytą Persiją. Herate Mogolai buvo sutikti kaip garbūs svečiai. Kazvine Humajūnas susitiko su persų šachu Tahmaspu I-uoju.

Gavęs Safavidų armijos pastiprinimą, Humajūnas apgulė Kandaharą. Miestas pasidavė, tada buvo užimtas Kabulas, tačiau po taktinių pergalių Mirza miestus susigrąžino. 1552 m. Mirza bandė gauti paramą iš naujo Suro valdovo Islamšacho, bet negavęs buvo sulaikytas Mogolams ištikimų gakharų. Humajūnas brolio nenužudė, bet įsakė apakinti ir išsiuntė į Meką.

1554 m. žuvo Islamšachas ir Suro imperija liko be valdovo. Tuo pasinaudojo Humajūnas ir su Bairamchano vadovaujama armija 1555 m. užėmė Delį[1]. Užėmęs Mogolų sostą ir nebeturėdamas dėl jo konkuruojančių brolių, Humajūnas pradėjo karines kampanijas, siekdamas atkurti imperijos valdas. Savo antrojo valdymo laikotarpiu, imperatorius taikė persišką valdymo ir administracijos modelį, skatino menus.

1556 m. Humajunas mirė, pasak legendos, lipdamas laiptais jis išgirdo azaną, klupo melstis, bet užkliuvęs nukrito ir smarkiai susitrenkė. Pradžioje buvo palaidotas Purana Kilos tvirtovėje, bet po Hemos antpuolio palaikai perlaidoti Humajūno kapavietėje, pastatytoje 1570 m. Delyje. Po Humajūno Mogolų valdovu tapo jo sūnus Akbaras.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Didžioji tarybinė enciklopedija, T. XXVIII (Франкфурт—Чага). – Maskva: Советская энциклопедия, 1978 Interaktyvi nuoroda: Хумаюн.