Hoeroja
.jpg)
Hoeroja, hoeroa (maor. Hoeroa) – maorių tradicinė kaulinė lazda (kuoka). Hoerojos naudotos kaip ceremoniniai vadų ginklai.
Kiti pavadinimai – tatu-paraoa, huri-taniwha ir paraoa-roa.
Hoerojos būna 130–180 cm ilgio, apie 5 cm pločio ir apie 2,5 cm storio. Galai paprastai būdavo silpnai užapvalinti. Apatinė dalis dažnai būdavo raižyta, vidurys būdavo rečiau raižomas.
Maorių kariai gana dažnai nešiodavosi du ginklus – vieną ilgą, o kitą – trumpa kuoką patu. Ilgais ginklas galėjo būti ietis tao, taiaha ar hoeroja.
Apie būdą, kaip kaudavosi su hoeroja, mažai kas žinoma. Hoeroja neturi ašmenų ar smaigalio. Maoriai pasakodavo, kad hoerojas į priešus sviesdavo. Pasakojama, kad sviestos hoerojos trajektorija vingiuota, dėl ko būdavo sunku atmušti skriejančią hoeroją.
Dažnai vienas hoerojos galas turi mažą skylutę, prie kurios būdavo pririšama virvė, už kurios prisitraukdavo nusviestą hoeroją. Nors galbūt šios skylutės naudotos puošiantiems plaukų kutams pritvirtinti. Banks mini, kad taip tvirtindavo plunksnas ar plaukų kuokštus.
Hoerojas paprastai gamindavo iš kašaloto apatinio žandikaulio. Šis kašaloto kaulas tankesnis ir tvirtesnis už šonkaulius, todėl ginklų gamintojai juos labiau vertino kaip žaliavą. Maoriai pasakojo, kad kartais hoerojas gamindavo ir iš sunkios kietos maire medienos (tokių pavyzdžių nėra likę).
Kartais hoerojos būdavo jataganiškai išlenktos. Sakoma, kad atakas tokiomis hoerojomis būdavo sunkiau pariruoti ar išvengti.
Maorių tautosakoje yra užuominų, kad į N. Zelandiją atplaukę maoriai aptiko nuo seniau gyvenusius vietinius gyventojus. Hoerojos, huatos, patu kurutai ir svaidomosios ietys buvo jų ginklai.