Kuoka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kuoka – smogiamasis ginklas, vientisa lazda, kurios vienas galas su storgaliu, todėl sunkesnis ir naudojamas kaip kaunamoji dalis. Paprasčiausias ginklas, žinomas nuo pačių seniausių laikų. Vienu iš seniausių kuokos variantų buvo stambių žolėdžių žinduolių šlaunikauliai.
Rusiškai дубина, angl. club (nors angl. club gali reikšti ir lazdą, o kartais – net buožę). Airiškos kuokos angliškai vadinamos shillelagh.
