Hermanas Žiaurusis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Baronas Hermanas fon der Ropas arba Hermanas Žiaurusis (vok. Hermann Jeannot Ferdinand von der Ropp, 1810 m. vasario 5 d. Grenzhofo dvaras, Mežmuiža – 1894 m. vasario 14 d. Pakruojo dvaras) – vienas iš Pakruojo dvaro valdytojų, Teodoro fon der Ropo (1783–1852) sūnus.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie ankstyvą jo gyvenimą mažai išlikusių žinių. Žinoma, jog fon der Ropai iki 1813 m. gyveno Grenzhofo dvare Mežmuižos teritorijoje (dab. Augštkalnė) Latvijoje, kur gimė Hermanas ir jo broliai. Pardavus šį dvarą 1813–1817 m. šeima gyveno Feldhofo dvare (dab. Laukumuiža arba Veclaukiai) Latvijoje.[2]

1817 m. Teodoras fon der Ropas gavo Pakruojo dvarą kaip palikimą ir jame su šeima gyveno iki pat mirties 1852 m. Tais pačiais metais Pakruojo dvaras testamentu atiteko jo sūnui Hermanui fon der Ropui.

Hermanas fon der Ropas buvo nuožmus valdytojas, fizinėmis bausmėmis dažnai bausdavęs valstiečius. Už tai pramintas Žiauriuoju. Jo valdymo laikotarpiu šalia Pakruojo dvaro atsirado speciali bausmių vieta.[3] Renovuojant dvarą kasinėjimų metu toje vietoje rasta medinio kankinimo įrankio liekanų.[4]

1887 m. Hermanas fon der Ropas parėmė Pakruojo bažnyčios dabartinio mūrinio pastato statybą, davė statybinės medžiagos.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]