Herizau
| Herizau vok. Herisau | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Šveicarija
|
| Kantonas | Apencelio-Auserodeno kantonas |
| Meras | Kurt Geser |
| Gyventojų | 15 744 |
| Kalba | Vokiečių |
| Plotas | 25,2 km² |
| Tankumas | 625 žm./km² |
| Altitudė | 771 m |
| Pašto kodas | 9100 |
| Tinklalapis | www.herisau.ch/de |
| Kirčiavimas | Hèrizau |
Herizau (vok. Herisau) – miestas Šveicarijoje, Apencelio-Auserodeno kantone. Mieste yra įsikūrusi kantono vyriausybė ir parlamentas. Tuo tarpu teisminės kantono institucijos yra įsikūrusios Trogene.
Miesto senamiestis, kurį sudaro namai, esantys aplink centrinę aikštę, 1580 m. statyta protestantų bažnyčia, Wetter ir zur Rose namai (abu statyti 1737 m.), taip pat Schwänberg rajonas ir vyriausybės pastatas su valstybės archyvu, yra įtraukti į valstybinės reikšmės paveldo objektų sąrašą.[1]
Kartu su kitais miestais, esančiais Alpių kalnuose, Herizau priklauso Metų Alpių miesto asociacijai. Asociacija kasmet rengia Alpių konvenciją, kurios pagrindinis tikslas yra įgyvendinti tvarią miestų, įsikūrusių Alpėse, plėtrą. 2003 m. Herizau tapo Metų Alpių miestu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Herizau pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas 837 m. kaip Herinisauva,[2] o jo bažnyčia – 907 m. 1084 m. Herizau buvo sunaikintas vieno iš mūšių aplink Šv. Galo vienuolyną metu. 1248 m. ir 1249 m. miestas vėl buvo sunaikintas. Šįkart pačio vienuolyno, kuris miestelį sunaikino siekdamas užsitikrinti jo ištikimybę. 1401 m. Herizau prisijungė prie aljanso, kurį sudarė ir kitos Apencelio gyvenvietės, Apencelio karuose kovojusios prieš tradicinę viduramžių valdžios struktūrą, kuriai tuo laikotarpiu atstovavo Habsburgų dinastija.
1517–1518 m. Herizau, sumokėjęs duoklę, išsivadavo iš vienuolyno įtakos. 1601 m. buvo pastatyta miesto rotušė. 1606 m. miestą sunaikino gaisras. 1648 m. Švelbrunas, kuris tuo metu buvo Herizau dalis, nuo jo atsiskyrė ir tapo nepriklausoma gyvenviete. 1798–1803 m. Herizau buvo Säntis kantono sostine.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Herizau plotas yra 25,2 km².[3] 54,4 % šio ploto yra naudojama žemės ūkio reikmėms, 27,7 % užima miškai, 17,2 % – užstatyta teritorija (įvairios paskirties pastatai ir keliai), o likusius 0,7 % – upės, ledynai arba kalnai.[4]
Miestas yra įsikūręs buvusioje Hinterlando apygardoje. Taip pat jis yra dviejų pagrindinių regiono kelių – Sankt Galenas-Togenburgas bei Gosau-Apencelis – sankirtoje. Herizau gyvena šiek tiek mažiau nei trečdalis kantono gyventojų.[2] Iki 1648 m. miestas kontroliavo maždaug dvigubai didesnį žemės plotą, nei jis yra dabar, nes iki 1648 m. Švelbrunas buvo Herizau dalis, o iki 1720 m. jam taip pat priklausė ir Valdštatas.
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2018 m. duomenimis Herizau gyvena 15 744 gyventojai, iš kurių 22 % yra užsienio piliečiai.[5] Per pastaruosius 10 metų, Herizau gyventojų skaičius beveik nepakito. Dauguma miesto gyventojų kalba vokiškai. Antra pagal dažnumą yra serbų-kroatų kalba, o trečia – italų.
2018 m. 50,5 % gyventojų sudarė vyrai, o 49,5 % – moterys.[5]
2019 m. Šveicarijos Federaliniuose rinkimuose, Herizau daugiausiai balsų atidavė už Šveicarijos liaudies partiją.[6]
Maždaug 66,2 % Herizau gyventojų (tarp 25-64 metų amžiaus) yra įgiję neprivalomą vidurinį išsilavinimą arba aukštojo mokslo diplomą (iš universiteto arba kolegijos).
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Herizau vidutiniškai lyja 154 dienas per metus ir vidutiniškai iškrenta 1 413 mm kritulių. Daugiausiai kritulių iškrenta liepos mėnesį, kuomet vidutiniškai iškrenta 167 mm kritulių. Sausiausias metų mėnuo yra vasaris, kurio metu vidutiniškai iškrenta 82 mm.[7]
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Herizau yra įsikūręs rytų Šveicarijos centrinėje dalyje. Jau 1537 m. jis įsitvirtino kaip svarbus prekybos centras.
Herizau nedarbo lygis yra 2,01 %. 2012 m. duomenimis, pirminiame ūkio sektoriuje dirba 270 miesto gyventojų, o mieste yra įsikūrusios 89 šiame sektoriuje veikiančios įmonės. 2 895 gyventojai dirba antriniame ūkio sektoriuje, čia yra įsikūrusios 233 šio sektoriaus įmonės. Trečiajame ūkio sektoriuje dirba 6 087 gyventojai. Mieste yra įsikūrusi 1 068 šio sektoriaus įmonės.[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Schweizerisches Inventar der Kulturgüter von nationaler und regionaler Bedeutung (1995), 55 psl.
- ↑ 2,0 2,1 Fuchs, Thomas (2008-08-22). „Herisau“. Historisches Lexikon der Schweiz (HLS). Nuoroda tikrinta 2020-10-08.
- ↑ „Arealstatistik Land Cover - Gemeinden nach 6 Hauptbereichen“. Bundesamt für Statistik. 2016-11-24. Nuoroda tikrinta 2020-10-08.
- ↑ 4,0 4,1 Federalinis Šveicarijos Statistikos biuras Archyvuota kopija 2016-02-03 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2020-10-11
- ↑ 5,0 5,1 „Ständige Wohnbevölkerung nach Staatsangehörigkeitskategorie, Geschlecht und Gemeinde, Provisorische Jahresergebnisse, 2018“. Bundesamt für Statistik. 2019-04-09. Nuoroda tikrinta 2020-10-12.
- ↑ „Nationalratswahlen“. Bundesamt für Statistik. Nuoroda tikrinta 2020-10-12.
- ↑ „Temperature and Precipitation Average Values-Table, 1961-1990“ (vokiečių). MeteoSwiss. Suarchyvuotas originalas 2009-06-27. Nuoroda tikrinta 2020-10-13.