Helmut Lachenmann

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Helmut Lachenmann

Helmutas Frydrichas Lachenmanas (vok. Helmut Friedrich Lachenmann; g. 1935 m. lapkričio 27 d.) – vokiečių šiuolaikinės akademinės muzikos kompozitorius ir kompozicijos mokytojas. Jo kūryba asocijuojama su instrumentine konkrečiąja muzika (musique concrète).

Gyvenimas ir kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Helmutas Lachenmanas gimė 1935 m. Štutgarte. Po Antrojo pasaulinio karo, būdamas vienuolikos metų, jis pradėjo mokytis dainavimo vietiniame bažnyčios chore. Jo gabumai muzikai aiškiai atsiskleidė nuo pat pradžių, muziką H. Lachenmanas komponuoti pradėjo dar paauglystėje. Nuo 1955 iki 1958 m. jis mokėsi Štutgarto muzikos mokykloje (vok. Musikhochschule Stuttgart). Fortepijono pamokas Jürgen Uhde klasėje, o muzikos teoriją ir kompoziciją – pas Johann Nepomuk David. Vėliau, 1958–1960 m. Venecijoje H. Lachenmannas tapo pirmuoju privačiu italų kompozitoriaus Luigi Nono mokiniu. Kurį laiką, 1965 m., H. Lachenmannas taip pat mokėsi Gento universiteto elektroninės muzikos studijoje, kurioje sukomponavo savo vienintelį išleistą juostos kūrinį „Szenario“. Vėliau jis visą dėmesį skyrė išimtinai instrumentinei muzikai. Jo muzikos brutalumas paskatino ispanų kompozitorių Francisco Estévez H. Lachenmann kūrybą palyginti su Francis Bacon paveikslais.

Lachenmanas savo kompozicijas pavadino musique concrète instrumentale, nurodydamas į muzikos kalbą, netradicinių grojimo būdų dėka apimančią visas garso išraiškos galimybes. Anot kompozitoriaus, tai yra muzika:

kurioje garso įvykiai yra taip pasirenkami ir organizuojami, jog jų išgavimo maniera yra bent jau tiek pat svarbi, kiek ir akustinės išgauto garso savybės. Dėl to tokios garso savybės kaip tembras ar garsumas, neformuoja paties skambesio, o tik nusako atlikimo įvykį, konkrečią situaciją. Klausytojas girdi sąlygas, kuriomis yra atliekamas garsą ar triukšmą generuojantis veiksmas. Girdima, kokios medžiagos ir energijos yra susijusios ir koks jų atsparumas, pasipriešinimas yra patiriamas.[1]

Taigi H. Lachenmano muzika pirmiausia yra kildinama iš paprasčiausių garsų, kurie per stiprinimo procesą tampa išplėstinių kūrinių pagrindu. Dėl daugybės naujai atrastų atlikimo technikų styginių ir pučiamųjų instrumentų grupėms, šio kompozitoriaus partitūros yra didžiulis iššūkis jas atlikti siekiantiems muzikantams.

Svarbesni jo darbai yra jo opera „Das Mädchen mit den Schwefelhölzern“ („Mergaitė su degtukais“) (1990–1996), orkestriniai kūriniai „Schwankungen am Rand“ (1974–1975), „Accanto“ (1975–1976) ir „NUN“ (1997–1997). Jo svarbiausios kompozicijos ansambliui yra „Mouvement (- vor der Erstarrung)“ (1982–1984) ir „… zwei Gefühle …, Musik mit Leonardo“ (1992). Trys jo sukomponuoti styginių kvartetai (Gran Torso, 1971; „Reigen seliger Geister“, 1989; „Grido“, 2001). Taip pat jis yra sukomponuovęs daug kitų kompozicijų orkestrui, ansambliui, taip pat kamerinių kūrinių ir šešias kompozicijas fortepijonui solo.

Nuo 1978 metų H. Lachenmannas reguliariai skaito paskaitas Darmštate. 19761981 m. jis dėstė kompoziciją Hanoverio aukštojoje muzikos mokykloje, 19811999 m. – Štutgarto aukštojoje muzikos mokykloje.

Jis taip pat yra žinomas dėl parašytų straipsnių, esė ir paskaitų, kurias galima rasti knygoje „Muzika kaip egzistencinė patirtis“ (vok. Musik als existentielle Erfahrung, Breitkopf & Härtel, Wiesbaden, 1996).

Lachenmanas yra gavęs daugybę išskirtinių apdovanojimų, kaip kad Bach-Preis der Freien und Hansestadt Hamburg 1972 m., Ernst von Siemens Musikpreis 1997 m., BBVA Foundation Frontiers of Knowledge Award šiuolaikinės muzikos kategorijoje 2010 m.

H. Lachenmanas yra vedęs japonų pianistę Yukiko Sugawara.

Kūrinių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau pateiktą sąrašą pateikia H. Lachenmano leidėjas „Breitkopf & Härtel“.

  • Fünf Variationen über ein Thema von Franz Schubert (Walzer cis-moll, D643) fortepijonui (1956)
  • Rondo dviem fortepijonams (1957)
  • Souvenir keturiasdešimt vienam instrumentui (1959)
  • Due Giri, dvi orkestro studijos (1960)
  • Tripelsextett aštuoniolikai instrumentų (1960–61)
  • Fünf Strophen devyniems instrumentams (1961)
  • Echo Andante fortepijonui (1961–62)
  • Angelion šešiolikai instrumentų (1962–63)
  • Wiegenmusik fortepijonui (1963)
  • Introversion I aštuoniolikai instrumentų (1963)
  • Introversion II aštuoniems instrumentams (1964)
  • Scenario įrašui (1965)
  • Streichtrio I smuikui, altui ir violončelei (1965)
  • Intérieur I vienam perkusistui (1966)
  • Notturno nedideliam orkestrui ir violončelei solo (1966/67)
  • Trio fluido klarinetui, altui ir perkusijai (1966/68)
  • Consolations I dvylikai balsų ir perkusijai (1967)
  • temA fleitai, balsui ir violončelei (1968)
  • Consolations II šešiolikai balsų (1968)
  • Air muzika dideliam orkestrui su perkusija solo (1968–69)
  • Pression for cello (1969–70, peržiūrėta 2010)
  • Dal niente (Interieur III) klarinetui (1970)
  • Guero fortepijono studija (1970)
  • Kontrakadenz dideliam orkestrui (1970–71)
  • Montage klarinetui, violončelei ir fortepijonui (1971)
  • Klangschatten – mein Saitenspiel trims fortepijonams ir styginių ansambliui (1972)
  • Gran Torso muzika styginių kvartetui (1972)
  • Fassade dideliam orkestrui (1973)
  • Schwankungen am Rand metalo lakštams ir styginiams (1974–75)
  • Zwei Studien smuikui (1974)
  • Accanto muzika solo klarinetui ir orkestrui (1975–76)
  • Les Consolations chorui ir orkestrui (1976–78)
  • Salut für Caudwell muzika dviem gitaristams (1977)
  • Tanzsuite mit Deutschlandlied muzika orkestrui ir styginių kvartetui (1979–80)
  • Ein Kinderspiel septynios nedidelės pjesės fortepijonui (1980)
  • Harmonica muzika dideliam orkestrui ir solo tubai (1981–83)
  • Mouvement (- vor der Erstarrung) ansambliui (1982/84)
  • Ausklang fortepijonui ir orkestrui (1984–85)
  • Dritte Stimme zu J.S. Bachs zweistimmiger Invention d-moll BWV775 trims instrumentams (1985)
  • Staub orkestrui (1985–87)
  • Toccatina smuiko studija (1986)
  • Allegro sostenuto muzika klarinetui, violončelei ir fortepijonui (1986–88)
  • Tableau orkestrui (1988)
  • Reigen seliger Geister styginių kvartetui (1989)
  • "…zwei Gefühle… ", muzika su Leonardo diktoriui ir ansambliui(1992)
  • Das Mädchen mit den Schwefelhölzern Musik mit Bildern muzika su vaizdais – teatro muzika labai dideliam orkestrui ir solistams (1988–96)
  • Serynade fortepijonui (1998)
  • NUN fleitai, trombonui, vyrų chorui ir orkestrui (1999)
  • Sakura-Variationen saksofonui, perkusijai ir fortepijonui (2000)
  • 3. Streichquartett „Grido“ styginių kvartetui (2001)
  • Schreiben orkestrui (2003)
  • Double (Grido II) styginių orkestrui (2004)
  • Concertini dideliam ansambliui (2005)
  • …got lost… muzika sopranui ir fortepijonui (2008)
  • Sakura II „Berliner Kirschblüten“ saksofonui, fortepijonui ir perkusijai (2008)
  • Marche Fatale orkestrui (2017)
  • My Melodies aštuonioms valtornoms ir orkestrui (2012–18)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Slought Foundation Online Content (2008-04-07), musique concrète instrumentale: Helmut Lachenmann, in conversation with Gene Coleman, <http://www.slought.org/content/11401/>. Nuoroda tikrinta 30 kovo 2009 

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]