Hefaisto šventykla
37°58′32″ š. pl. 23°43′17″ r. ilg. / 37.97556°š. pl. 23.72139°r. ilg.
Hefaisto šventykla – Sen. Graikijos klasikinio laikotarpio, apie 460−420 m. pr. m. e. pastatyta šventykla Atėnuose. Geriausiai išsilaikiusi iš Sen. Graikijos šventyklų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hefaisto šventykla Agorajos Kolonos kalvos viršūnėje pastatyta apie 460−420 m. pr. m. e. Jos architekto vardas nežinomas. Pagal stilistinius panašumus jam priskiriami keletas kitų statinių Atikoje. Šventyklos statybos tikriausiai užtruko, nes menininkai ir darbininkai tikriausiai buvo nukreipti reikšmingesnėms Partenono statyboms Atėnų akropolyje. Hefaisto šventyklą paminėjo II a. pr. m. e. keliautojas Pauzanijas. Jis tvirtino, kad joje buvo garbinamas Hefaistas, kalvystės globėjas, ir Atėnė Ergani, puodininkystės globėja. Išties kasinėjant kalvoje buvo rasta daug buvusių metalo dirbinių dirbtuvių.
Anksčiau buvo manoma, kad šventykloje garbinti Tesėjas, Herkulis ar Marsas. Pagal rastas skulptūrinio frizo liekanas, kuriose vaizduota Tesėjo istorija, šventykla buvo praminta Tesėjonu. VII a. šventykla buvo paversta krikščionių bažnyčia, dedikuota Šv. Jurgiui Akamui, ir tokia išliko iki Osmanų valdžios žlugimo Graikijoje. Ja buvo nuolat rūpinamasi ir tai padėjo šventyklai labai gerai išsilaikyti iki šių laikų. Graikijai iškovojus nepriklausomybę 1834 m. šventykloje karalius Otonas I surengė pirmąjį savo oficialų priėmimą. Iki 1930 m. šventykla buvo archeologijos muziejus. Po to Agorajos kalvoje pradėjo kasinėjimus Amerikiečių klasikinių studijų mokykla.
Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hefaisto šventyklos planas stačiakampis, pastatymo stilius − dorėninis. Šventykla apjuosta kolonomis − po šešias iš siaurųjų pusių ir po trylika iš ilgųjų. Visa šventykla buvo pastatyta iš Pendelio kalno Atikoje marmuro, o ją kadaise puošusios skulptūros buvo iškaltos iš Paro salos marmuro. Celėje buvo pasagos formos kolonada, kurios gale buvo pjedestalas, prilaikomas bronzinių Hefaisto ir Atėnės statulų. Pasak Pauzanijo, jas sukūrė skulptorius Alkamenas apie 421−415 m. pr. m. e. Rytinėje ir vakarinėje išorinės kolonados pusėse šventykla buvo papuošta skulptūriniais metopais, vaizdavusiais devynis Heraklio žygdarbius. Šiaurinėje ir pietinėje celos pusėse buvo metopos, vaizdavusios keturis Tesėjo žygdarbius.
Vakariniame frontone buvo skulptūrinės scenos, vaizdavusios kentaurų mūšį, o rytiniame − Heraklio priėmimo Olimpo kalne arba Atėnės gimimo scena. Kai kurios apylinkėse rastos skulptūros eksponuojamos Senovės Agoros muziejuje. Helenistiniu laikotarpiu šventykla buvo apjuosta vazonuose augintais medeliais ir šių vazonų likučiai rasti kasinėjant. XVIII a. šventykloje buvo palaidoti Atėnuose mirę žymūs protestantai.
