Havajų karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Aupuni Mōʻī o Hawaiʻi Havajų Karalystė
Emigracinė vyriausybė (1893-1895)
1795 – 1893   →
Vėliava Herbas
Devizas Ua Mau ke Ea o ka ʻĀina i ka Pono
Location of
Sostinė	Lahaina (1820–1845) Honolulu (1845–1893)
Kalbos	havajiečių, anglų
Valdymo forma	Absoliutinė monarchija (iki 1840) Konstitucinė monarchija (nuo 1840)
Karalius
1795–1819	Kamehameha I (pirmasis)
1891–1893	Liliʻuokalani (paskutinis)
Istorija
- Įkūrimas	1795 m., 1795
- Įkurta Havajų Respublika	1893 m.
Valiuta	Havajų doleris

Havajų karalystė – istorinė karalystė Okeanijoje, kuri buvo įkurta 1795 m. suvienijus Havajų salų gentis. Šalis susikūrė 1795 m., kai nepriklausomos Havajų salos karių vadas Kamehameha Didysis užkariavo nepriklausomas Oʻahu, Maui, Molokaʻi ir Lanaʻi salas ir suvienijo jas į vieną valstybę. 1810 m. visas Havajų archipelagas suvienijo, kai Kauaʻi ir Niʻihau savanoriškai prisijungė prie Havajų karalystės. Karalystę valdė dvi pagrindinės dinastinės šeimos: Kamehameha ir Kalākaua namai.

Karalystė pelnė didžiųjų Europos valstybių pripažinimą. Jungtinės Valstijos tapo jos pagrindine prekybos partnere ir ją prižiūrėjo, kad kitos šalys (tokios kaip Britanija ir Japonija) nebandytų čia įsitvirtinti. 1887 m. karalius Kalākaua buvo priverstas priimti naują konstituciją per antimonarchistų surengtą perversmą. Karalienė Liliʻuokalani, kuri 1891 m. pakeitė Kalakaua, bandė panaikinti naująją konstituciją. Ji buvo nuversta 1893 m., karalystė panaikinta, o 1893 m. sausio 17 d. įkurta Havajų respublika. Havajai trumpai buvo nepriklausoma respublika, kol JAV ją aneksavo 1898 m. liepos 4 d. O 1959 m. tapo 50-tają JAV valstija.

Ištakos

Kamehameha I (dar žinomas kaip Kamehameha Didysis; nežinoma tiksli gimimo data – 1819 m. gegužės mėn. Kailua-Kona) – buvo svarbi asmenybė formuojant Havajų karalystę.Jis buvo pirmasis karaliaus Kamehameha I, žinomas kaip Didysis Kamehameha. Suvienijo visas Havajų salas į vieną karalystę.

Kamehameha iškilo 1782 m., mirus Kalaniʻōpuʻu. Nors karalystę paveldėjo Kalaniʻōpuʻu sūnus Kīwalaʻō, Kamehamehai buvo suteikta svarbi religinė padėtis, Havajų karo dievo Kūkāʻilimoku globa, taip pat Waipiʻo slėnio rajono kontrolė. Kamehameha priėmė Konos regiono vadovų ištikimybę. Kamehameha ir jo patarėjai planavo suvienyti likusias Havajų salas. Sąjungininkais tapo britų ir amerikiečių prekybininkai, kurie pardavė ginklus ir amuniciją. Kitas svarbus sėkmės veiksnys buvo kapitono Browno palaikymas. Jis užtikrino parako tiekimą. Du Havajų saloje gyvenę vakariečiai Isaacas Davisas ir Johnas Youngas vedė vietines Havajų moteris ir padėjo Kamehamehai.

1790 m. Kamehameha ir jo kariauna įsiveržė į Puna apygardą ir kuriam laikui ją užvaldė, tačiau jam pasitraukus kilo neramumai. 1791 m. Kamehameha pakvietė Keōua susitikti. Pagal įvairius šaltinius pasakojama, kad Keōua išsilaipinus ant kranto, vienas iš Kamehamehos karių metė ietį į jį. Nustebinti Keōua asmens sargybiniai buvo nužudyti. Kai Keoua mirė, o jo šalininkai buvo paimti į nelaisvę arba nužudyti, Kamehameha tapo Havajų salos karaliumi.

1795 m. Kamehameha išvyko į karo žygį su 960 karo kanojų ir 10 000 kareivių. Kavelos mūšyje jis greitai užėmė Maui ir Molokaoloi salas. Vėliau persikėlė į Oʻahu salą, nukreipdamas savo pajėgas į Waiʻalae ir Waikīkī. Užvirė nuožmi kova. Naudodami tradicines Havajų ietis, muškietas ir patrankas, jie nužudė didžiąją priešininkų pajėgų. Po šios pergalės jis įtvirtino vadžią Havajų salyne.

1810 m. balandžio mėn. Kaua'i karalius Kaumualiʻi tapo Kamehamehos vasalu. Tokiu būdu Kamehameha tapo vieninteliu suvienytų Havajų salų valdovu. Būdamas valdovu, Kamehameha ėmėsi priemonių užtikrinti, kad salos išliktų vieninga karalystė po jo mirties. Jis suvienijo teisinę sistemą. Mokesčiais surinktas lėšas jis panaudojo prekybai su Europa ir JAV skatinti.

Youngas ir Davisas tapo Kamehameha patarėjais ir aprūpino jį pažangiais ginklais, kurie padėjo kovoje. Kamehameha buvo religinis vadovas ir karo dievo Kukaʻ ilimoku garbintojas.

Nuo 1812 m. Kamehameha gyveno karališkoje rezidencijoje Kamakahonu, kurią pastatė Kailua-Kona mieste.

Pauleto afera (1843 m.)

1843 m. vasario 13 d. George Paulet iš Karališkojo laivyno įplaukė į Honolulu uostą ir pareikalavo, kad karalius Kamehameha III perleistų salas Britanijos karūnai.

Kamehameha III 1843 m. vasario 25 d. pasidavė admirolui Pauletui.

Kontradmirolas Richard Darton Thomas, Pauletui vadovaujantis karininkas, atvyko į Honolulu uostą 1843 m. liepos 26 d. ir atsiprašė Kamehameha III už Pauletos veiksmus.

1843 m. liepos 31 d. buvo atkūras Havajų suverenitetas.

Prancūzų invazija (1849 m.)

1849 m. rugpjūtį prancūzų admirolas Louis Tromelin atvyko į Honolulu uostą su „La Poursuivante“ ir „Gassendi“. Rugpjūčio 22 d. admirolas pateikė dešimt reikalavimų karaliui Kamehameha III, daugiausia reikalaudamas, kad katalikams būtų suteiktos visos religinės teisės. Rugpjūčio 25 d. reikalavimai nebuvo patenkinti ir prancūzų kariai užėmė Honolulu fortą, sunaikino rastus ginklus (daugiausia muškietas ir amuniciją). Jie užpuolė vyriausybinius pastatus ir bendrą nuosavybę Honolulu, padarydami žalą, kuri siekė 100 000 dolerių. Vėliau šios pajėgos pasitraukė į fortą. Tromelinas galiausiai atšaukė savo vyrus ir išvyko iš Havajų 1849 m. rugsėjo 5 d.

Ryšiai su užsieniu

Numatydamas užsienio įsiveržimą į Havajų teritoriją, karalius Kamehameha III išsiuntė delegacijas į JAV ir Europą, kad užtikrintų Havajų nepriklausomybės pripažinimą.

1843 m. lapkričio 28 d. Londono teisme Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vyriausybės oficialiai pripažino Havajų nepriklausomybę.

Havajai buvo pirmoji ne Europos čiabuvių valstybė, kurios nepriklausomybę pripažino didžiosios valstybės. Jungtinės Valstijos šiame pareiškime atsisakė prisijungti prie Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės. Nors prezidentas John Tyler žodžiu pripažino Havajų nepriklausomybę, JAV oficialiai tai padarė tik 1849 m.

1843 m. lapkričio 28 d. – Lā Kūʻokoʻa (Nepriklausomybės diena), tapo nacionaline švente, skirta Havajų nepriklausomybės pripažinimui. Havajų Karalystė sudarė sutartis su dauguma pagrindinių šalių ir įsteigė daugiau nei 90 atstovybių ir konsulatų.

Kalākaua dinastija

Honolulu fortas

Lunalilo neįvardijo sosto įpėdinio, todėl Havajų karalystės įstatymų leidžiamoji valdžia turėjo surengti rinkimus, kad išsirinktų valdovą. Buvo du pretendentai į sostą: Karalienė Ema, ​​Kamehameha IV našlė, bei David Kalākaua. 1874 m. vykę rinkimai buvo politinė kampanija, kurios metu abu kandidatai griebėsi visų įmanomų priemonių. Galiausiai, David Kalākaua tapo antruoju išrinktu Havajų karaliumi, o JAV ir Didžiosios Britanijos kariai buvo raginami numalšinti karalienės Emos šalininkų riaušes.

Bajoneto konstitucija

1887 m. karaliaus Kalākaua vidaus reikalų ministras Lorrin A. Thurston parengė konstituciją. 3000 gyventojų, įskaitant ginkluotą miliciją, pareikalavo jį arba ją pasirašyti arba nušalinti. Šiuo dokumentu buvo sukurta konstitucinė monarchija, panaši į tą, kuri egzistavo Jungtinėje Karalystėje, atimant iš karaliaus didžiąją dalį asmeninės valdžios, įgalinant įstatymų leidžiamąją galią ir įkuriant ministrų kabineto vyriausybę. Nuo tada ji tapo plačiai žinoma kaip „durtuvų konstitucija“ dėl jėgos, panaudotos siekiant paskatinti Kalākaua bendradarbiavimą.

Liliuokalani konstitucija

1891 m. sausio 29 d., praėjus devynioms dienoms po šalį valdžiusio jos brolio mirties, Liliuokalani oficialiai tapo karaliene. Valdymo metais ji bandė sukurti naują šalies konstituciją, turėjusią atkurti tiek monarchijos galias, tiek ir suteikti visuotinę balsavimo teisę. Išsigandę jos siekių panaikinti senąją „Durtuvų“ konstituciją, proamerikietiški elementai išprovokavo perversmą.

Ji atėjo į valdžią per ekonominę krizę, kurią iš dalies sukėlė McKinley tarifas. Panaikinus 1875 m. Abipusiškumo sutartį, naujasis tarifas panaikino ankstesnį pranašumą, kurį Havajų eksportuotojai turėjo prekyboje į JAV rinkas. Daugelis Havajų verslo įmonių ir piliečių jautė spaudimą dėl pajamų praradimo, todėl Liliʻuokalani pasiūlė loteriją ir opiumo licenciją, kad vyriausybė gautų papildomų pajamų. Jos ministrai ir artimiausi draugai bandė ją atkalbėti nuo įstatymų projektų vykdymo, o šie prieštaringi pasiūlymai buvo panaudoti prieš ją gresiančios konstitucinės krizės metu.

Pašalinimas iš sosto

JAV kariai Havajuose perversmo metu

1893 m. sausio mėn. buvo grupė užsieniečių, turinčių verslus surengė sąmokslą prieš karalienę. Nuvertė vyriausybę ir jos maršalą bei perėmė Havajų karalystės valdymą.

1893 m. sausio 16 d. JAV jūrų pėstininkų pagalba buvo užvaldyti strateginiai objektai. Sąmokslininkai teigė, kad „esama grėsmių amerikiečių gyvybėms ir turtui“.

1895 metų maištas

1893 m. liepos 17 d. Sanford B. Dole ir jo komitetas perėmė vyriausybės kontrolę ir pasiskelbė Laikinąja Havajų vyriausybe, „valdysiančia iki Jungtinių Valstijų aneksijos“.

JAV prezidentas Groveris Klivlendas laikė karalienės nuvertimą neteisėtu karo aktu; jis atsisakė svarstyti apie salų aneksiją ir iš pradžių stengėsi sugrąžinti karalienę į jos sostą. Nuo 1893 m. gruodžio 14 d. iki 1894 m. sausio 11 d. Jungtinių Valstijų, Japonijos ir Jungtinės Karalystės konfliktas įvyko prieš Laikinąją vyriausybę, siekiant priversti sugrąžinti karalienei sostą. Karališkoji frakcija slapta surinko 600 kariuomenę, kuriai vadovavo buvęs gvardijos kapitonas Samuel Nowlein. 1895 m. jie bandė sukilti, o Liliʻuokalani buvo suimta, kai rūmų teritorijoje buvo rasta ginklų saugykla. Ji buvo teisiama Havajų Respublikos kariniame tribunole. Galiausiai, karalienė nuteista už išdavystę, bei jos pačios namuose paskirtas nuolatinis namų areštas.

1895 m. sausio 24 d., būdama namų arešte, Liliʻuokalani buvo priversta pasirašyti penkių puslapių deklaraciją kaip "Liliuokalani Dominis", kurioje ji oficialiai atsisakė sosto mainais už savo įkalintų rėmėjų, įskaitant ministrą, paleidimą ir mirties nuosprendžių pakeitimą.

Karališkieji rūmai

Savo gyvavimo pradžioje Havajų karalystė buvo valdoma iš kelių vietų. Tik valdant Kamehameha III buvo įkurta nuolatinė sostinė Honolulu, Oʻahu saloje.

Kamehameha V nusprendė pastatyti karališkuosius rūmus ir užsakė Aliʻiōlani Hale rūmų statybą. Jis mirė nepasibaigus šioms statyboms. Šiandien rūmuose įsikūręs Havajų valstijos Aukščiausiasis Teismas.

Iolani rūmuose aneksijos metu oficialiai iškeltos JAV vėliavos, o vėlesniais metais tapo teritorinių gubernatorių ir įstatymų leidžiamosios valdžios biurais. Dabar ten įrengtas muziejus.

Taip pat skaitykite

• Liliuokalani

Nuorodos

• Kingdom of Hawaii at DCStamps (anglų k.)