Hartmundas Grumbachas
Hartmundas Grumbachas (vok. Hartmund Grumbach, Hartmann Grumbach, Hartmut von Grumbach, kilęs iš Bavarijos) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino Prūsijos krašto magistras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1259 m. vokiečiams pralaimint kovą su žemaičiais paskirtas Vokiečių ordino Prūsijos krašto magistru. Stiprėjantį prūsų nepaklusnumą Hartmundas Grumbachas slopino įkalindamas įkaitus. Į pagalbą Livonijos ordinui jis pasiuntė Vokiečių ordino maršalo Heinricho Botelio vadovaujamą kariuomenę. Jungtines abiejų ordinų pajėgas žemaičiai 1260 m. sumušė Durbės mūšyje.
Daugelį kryžiuočių apėmus panikai, Hartmundas Grumbachas, siekdamas palaikyti drausmę, įsakė apakinti ir viešai Elbinge sudeginti kryžiuočių riterius Heinrichą ir Gerhardą, atidavusius prūsams porą pilių. Už tai popiežius Aleksandras IV 1261 m. sausio 26 d. Hartmundui Grumbachui paskyrė bausmę – metus atgailauti, o netrukus atleido iš pareigų.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Edvardas Gudavičius. Hartmundas Grumbachas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 409 psl.