Į rytus ir pietryčius nuo kaimo plyti Kazlų Rūdos miškai, kur sovietų okupacijos metais buvo pastatyti itin įslaptinti TSRS kariniai objektai – vieni svarbiausių „Kauno placdarmo“ objektų: aerodromas, pušų apsuptyje išlikusi sovietinių generolų vila (buvo įrengta erdvi valgykla, biliardinė, pirtis, nedidelis baseinas). 800 m nuo vilos buvo sunkiai aptinkama požeminė vadavietė (dar vadinama Brežnevobunkeriu – iš viso 1000 m² ploto): ant paprastos kalvelės buvo daržinę primenančios kareivinės, o iš jų siauri ilgi laipteliai veda į požemį, kur temperatūra lygi žiemą ir vasarą. Bunkeryje, glūdinčiame 10 m po žeme, buvo įrengtos visos komunikacijos, veikė autonominiai elektros generatoriai, ventiliacijos sistemos ir palydovinis ryšys, karių (daugiausia – ryšininkų ir šifruotojų) gyvenamosios patalpos, valgykla. Bunkeryje buvo patalpa su bėgiais, iš kur į lauką būdavo išstumiama galinga ryšio antena, per kurią buvo galimas tiesioginis ryšys su Maskva.