Grigaliūnų apylinkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°09′š. pl. 26°08′r. ilg. / 55.15°š. pl. 26.13°r. ilg. / 55.15; 26.13

Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic.svg   Grigaliūnų apylinkė
Centras Grigaliūnai
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Švenčionių valsčius
Apskritis Švenčionių apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Švenčionių rajonas (1950–1963)
Sritis Vilniaus sritis
Dabartinė seniūnija
Švenčionių seniūnija

Grigaliūnų apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Švenčionių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Švenčionių rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Trėbučių apylinkės, dalis Kūcių apylinkės, dalis Modžiūnų apylinkės ir dalis Kochanuvkos apylinkės, o dalis Grigaliūnų apylinkės prijungta prie Modžiūnų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Grigaliūnų apylinkė prijungta prie Švenčionių apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
J. Žemaitės vardo kolūkis [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
27 J. Žemaitės vardo kolūkis [5] 23 kaimai, 10 vienkiemių

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 148
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 3
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 41–42
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 54–55
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 466