Gražina Arlickaitė

Gražina Arlickaitė (g. 1947 m. rugpjūčio 20 d. Dainavoje, Deltuvos valsčius) – Lietuvos kinotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1969 m. baigė lietuvių filologiją Vilniaus universitete. 1977–1980 m. Kinematografijos instituto Maskvoje aspirantė. 1980 m. menotyros kandidatė. Nuo 1999 m. Europos kino akademijos narė.
1970–1981 m. su pertraukomis dirbo žurnaluose „Sparnai“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Kinas“, 1976–1977 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros skyriuje. Nuo 1981 m. dirbo Lietuvos kino studijoje, 1992–1994 m. Komercijos, 1994–2004 m. Tarptautinių ryšių tarnybos vadovė. Nuo 1991 m. Lietuvos muzikos akademijos (nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytoja, nuo 1995 m. docentė. 1998–2002 m. bendrovės „Informacinė antena“, nuo 2003 m. įmonės „Kino aljansas“ direktorė.
Nuo 1994 m. Europos filmų scenarijų rašymo fondo „Sources“ ekspertė, 1998–2002 m. organizacijų „Eureka Audiovisuel“ ir „European Audiovisual Observatory“ koordinatorė Lietuvoje. Tarptautinių kino festivalių Liubeke, Miunchene, Karlovy Varuose ir kt. žiuri narė. Lietuvoje vykstančių tarptautinių kino festivalių 1998–2002 m. „Kino pavasaris“, 2000–2001 m. „Tinklai“, 2003–2004 m. „Vilniaus pavasaris“ ir nuo 2003 m. Europos šalių kino forumo „Scanorama“, kuris įsteigtas jos iniciatyva, meno vadovė.
Parengė audiovizualinės srities informacinių leidinių. Paskelbė kino istorijos ir teorijos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje.[1]
Pripažinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvių filmai 1990–1998 m. (Lithuanian Films 1990–1998), 1998 m.
- Lietuvių filmai 1990–2002 m. (Lithuanian Films 1990–2002), 2002 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gražina Arlickaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 767 psl.