Gleivūnai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Myxomycota | ||||
|---|---|---|---|---|
 Krekenis (Trichia) | ||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||
| ||||
| Klasės | ||||
|
Gleivūnai (Myxomycota) – nesudėtingos sandaros heterotrofinių organizmų skyrius, mikologų priskiriamas grybų karalystei, o zoologų – pirmuonims. Jų vegetatyvinis kūnas neturi tvirto apvalkalėlio, ir mitybos pobūdis yra kitoks negu tikrųjų grybų. Grybai minta osmotiškai, o gleivūnai – fagotrofiškai. Tačiau jų vegetatyvinio kūno – plazmodžio – judėjimas link maisto šaltinio pagal drėgmės ar šviesos gradientą daro juos panašius į paprasčiausius gyvūnus.
Kartais nepalankiose sąlygose plazmodis apsitraukia labai stora kietos konsistencijos luobele ir virsta vadinamąja makrocista (gr. makros - didelis, kystis - pūslė.), kuri ilgą laiką gali ištverti sausrą, karštį, šaltį, maisto medžiagų trūkumą ir kt.
Po kurio laiko plazmodis pradeda sporifikuoti. Jis peršliaužia į sausesnę, daugiau apšviestą vietą ir suskyla į daugelį sporangių, apsuptų standžiu apvalkalėliu. Jų dydis ir forma įvairių gleivūnų rūšių labai skiriasi. Dažniausiai jos būna apvalios arba ovalios, apatinėje dalyje susiaurėjusios į kotelį, ir siekia vos keletą milimetrų ilgio.
Daugelio gleivūnų rūšių sporangės, susitelkusios grupėmis, sudaro vaisinį kūną, vadinamą etaliu. Etalis paprastai vadinamas vaisiakūniu. Vaisiakūnio (etalio) dydis ir forma tarp įvairių gleivūnų rūšių skiriasi. Dažniausiai jie būna rutuliukų, buožialių, pagalvėlių ir kitokios formos, kaip ir plazmodis, paprastai ryškiai spalvoti. Tokius gleivūnų vaisiakūnius dažnai matome miške: ant kelmų, medžių.
Gleivūnų vaisiakūnį iš paviršiaus dengia kieta luobelė, vadinama peridžiu, kuri neretai būna prisisunkusi kalkių.
Gleivūnai gyvena tamsiose drėgnose vietose: pūvančių kelmų ir rąstų plyšiuose, po žieve, dirvožemyje, tarp pūvančių lapų, ant žolėdžių gyvūnų ekskrementų, gyvų medžių bei krūmų žievės ir kt.
Lietuvoje žinoma apie 200 rūšių iš šiam skyriui priklausančios gleivainių (Myxomycetes) klasės.