Gizarma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Gizarma (angl. gisarme, quisarm; rus. гвизарма) – ilgakotis ginklas su kabliu, paplitęs Europoje 1000–1400 m. Sukurtas ant ieties koto įtaisius kablišką genėjimo peilį (t. y., kablio įgaubtoji pusė su ašmenimis). Naudotas raiteliams nuo arklio numesti, arklių kojoms pakirsti, tačiau netiko atakuoti stovinčius priešininkus. Todėl kabliškas peilis buvo papildytas priekin nukreiptu smaigaliu. Dėl tokios kombinuotos galvos sandaros (duriamasis smaigalys + kablys su ašmenimis) gizarma dažnai priskiriama alebardoms, kurios laikomos klasikiniais ginklais su kombinuotomis galvomis (kirviška dalis + ietiškas smaigalys + kablys).

Ginklakaliai įvertino gizarmos kablio patogumą kovojant su kavalerija, todėl tokius kabliškus spyglius ėmė naudoti ir kituose ilgakočiuose ginkluose. Taip atsirado gizarmiški bilai, gizarmiški fošarai, gizarmiški gleivai. Gizarmiški gleivai buvo labai paplitę, juos dažnai vadino tiesiog gizarmomis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]