Giratorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Giratoriaus schema (viršuje), imituojanti ritės ir rezistoriaus grandinę (apačioję)

Giratorius (angl. gyrator) – induktyvumo elementų (ričių ir pan) neturinti schema, kuri elgiasi taip, kaip elgtųsi panašioje schemoje įjungta ritė (didelį induktyvumą turintis elementas). Giratorius buvo išrastas 1948 m.

Giratoriai pakeičia masinėje gamyboje gana brangias rites mažesniais ir pigesniais elementais. Be to, geros kokybės kondensatorių pagaminti daug lengviau nei geros kokybės ritę, todėl giratoriai paprastai dirba geriau nei analogiškos iš ričių surinktos schemos. Šiuolaikiniame giratoriuje naudojamas operacinis stiprintuvas.

Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Schema veikia invertuodama kondensatoriaus efektą. Reikiamas schemos impedansas yra:

Kur L yra ideali ritė, o R yra nuosekliai įjungtas rezistorius. Pateikiamoje schemoje

Jei varža R daug didesnė už RL, ši reikšmė yra artima

Tai tas pats kas rezistorius RL, įjungtas nuosekliai su rite, kurios induktyvumas L = RLRC.

Palyginus su tikros ritės varža, RL yra didelė (ritės varžą nusako vielos, iš kurios ji pagaminta, varža). Todėl ši schema rites gali pakeisti ne visur.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Operacinio stiprintuvo taikymas

Diferencialinis stiprintuvas  | Integratorius | Diferenciatorius | Analoginis sumatorius | Įtampos stabilizatorius | Superdiodas | Giratorius | Šmito trigeris |