Giovanni Lanfranco

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dž. Lanfranko autoportretas (apie 1630 m.)

Džovanis Lanfrankas (it. Giovanni Lanfranco, 1582 m. sausio 26 – 1647 m. lapkričio 30 d.) – XVII a. italų baroko tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džovanis Lanfrankas gimė 1582 m. sausio 26 d. Parmoje. Apie 1597 m. ir 1600−1602 m. jis mokėsi pas Lodoviką Karačį, kuris tuo metu dirbo Parmoje. Po to persikėlė į Romą, kur mokėsi vadovaujamas Anibalės Karačio. Jis derino Bolonijos dailės meistrų įtaką su tuo, ką išmoko savarankiškai studijuodamas Koredžo ir Karavadžo darbus. Dirbo kartu su kitais A. Karačio mokiniais dekoruojant Farnezės rūmus. 1610 m. jis trumpam buvo grįžęs į Emiliją, kur gavo užsakymų altoriniams paveikslams Pjačencoje. 1615 m. Palazzo Mattei Romoje jis atliko freskas Šv. Juozapo gyvenimo tema. Jo svarbiausiu darbu tapo kupolo tapyba San Andrea della Valle bažnyčioje Mergelės Marijos paėmimo į Dangų tema. Ties šiomis freskomis F. Lanfrankas dirbo 1621−25 m. ir artimai sekė tos pačios temos Koredžo darbais Parmos katedroje. Romoje jis buvo remiamas Borgezių giminės ir buvo aršus konkurentas Domenikinui ir vėliau, kai apie 1633 m. persikėlė į Neapolį. Neapolyje pažymėtinu jo darbu yra San Gennaro koplyčios kupolo dekoras Neapolio katedroje. Dž. Lanfrankas 1646 m. grįžo į Romą, kur mirė 1647 m. lapkričio 30 d. Jo biografiją publikavo Dž. Beloris, kuris pastebėjo, kad atlikdamas didelius freskų užsakymus Dž. Lanfrankas tapė prasčiau nei galėtų. Jo įtaką patyrė Matija Pretis (1613−1699), Luka Džordanas (1634−1705) ir Frančeskas Solimena (1657−1747)

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka