Pereiti prie turinio

Giluminis radioaktyviųjų atliekų atliekynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Giluminis geologinis atliekynas)
Panaudoto branduolinio kuro konteineriai Ignalinos AE laikinojoje saugykloje

Giluminis radioaktyviųjų atliekų atliekynas – inžinerinis statinys, įrengtas kelių šimtų metrų gylyje (200–700 m) stabiliose geologinėse formacijose, kur žmonių ir aplinkos saugą užtikrina natūralūs gamtiniai barjerai (giliai slūgstančios uolienos) ir keletas vienas kitą papildančių dirbtinių (inžinerinių) barjerų.

Atliekyno inžinerinių barjerų derinys saugo aplinką nuo radionuklidų, įvertinant atliekų formą ir pakuotę. Taip užtikrinama ilgalaikė sauga ir izoliacija.

Jungtinių Tautų Konvencija dėl radioaktyvių atliekų tvarkymo

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Radioaktyvių atliekų tvarkymo principus nustato Jungtinių Tautų konvencija dėl radioaktyvių atliekų tvarkymo.

Kaip ir visos pasaulio valstybės, Lietuva draudžia savo teritorijoje galutinai tvarkyti kitų valstybių radioaktyvias atliekas. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas[1] taip pat draudžia į Lietuvos teritoriją įvežti radioaktyviąsias atliekas ar panaudotą branduolinį kurą, išskyrus atvejus, kai atliekos vežamos tranzitu.

Lietuvoje radioaktyviųjų atliekų tvarkymą reglamentuoja ir prižiūri Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), kuri 2010 metais nustatė[2], kad labai radioaktyvios atliekos ir ilgaamžės radioaktyvios atliekos turi būti padėtos giluminiame radioaktyviųjų atliekų atliekyne.

2019 metais Ignalinos atominė elektrinė pradėjo įgyvendinti ilgalaikį giluminio atliekyno įrengimo Lietuvoje projektą pagal Vyriausybės patvirtintą programą[3].

Apsaugos principai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suomijos Olkiluoto giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno schema

Natūralūs ir inžineriniai barjerai sulaiko radioaktyviąsias atliekas ir eliminuoja radionuklidų sklidimą į aplinką. Natūralaus barjero funkciją atlieka geologinė formacija (uolienos), kurioje įrengiamas giluminis atliekynas.

Lietuvos atveju potencialiai tam tinkančios geologinės formacijos – kristalinis pamatas, apatinio kambro Baltijos serijos ir apatinio triaso molingos formacijos.

Giliai po žeme įrengtame statinyje radioaktyviosios atliekos konteineriuose įstumiamos į šachtas (tunelius), kurios, užpildžius konteineriais, užsandarinamos specialiomis medžiagomis, užtikrinant ilgalaikę saugą nuo galimo radiologinio pavojaus, nepaliekant galimybės ateityje radioaktyviųjų atliekų išimti.

Teritorija, esanti virš giluminio atliekyno, gali būti saugiai naudojama pagal paskirtį (žemės ūkis ir kt.)[4]. Lietuvoje paviršiuje taip pat planuojama įrengti administracines, radioaktyviųjų atliekų konteinerių paruošimo perkelti į giluminį atliekyną patalpas, informacijos centrą.

Giluminis radioaktyviųjų atliekų atliekynas Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Potencialiai tinkamų giluminio atliekyno įrengimo vietų Lietuvoje žemėlapis, 2024 m.

1983–2009 metais Lietuvoje eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę ir nuo 2010 metų vykdant jos eksploatavimo nutraukimą susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų.

2022 m. duomenimis, iš viso Lietuvoje numatoma, kad į giluminį atliekyną pateks 2416 tHM (tonų sunkiųjų metalų) panaudoto branduolinio kuro ir apie 10 tūkst. tonų kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų[5].

Šiuo metu planuojama[6], jog giluminis atliekynas Lietuvoje bus plėtojamas etapais:

  • 2020–2047 m. – tyrimai iki vietos patvirtinimo:
    • Renkama maksimaliai tinkamiausia vieta atliekyno įrengimui[7].
    • Potencialiai tinkamų vietų vertinimas, remiantis TATENA nustatytais geologiniais, socio-ekonominiais, bendrosios saugos kriterijais, kuriamos įrengimo skirtingose uolienose koncepcijos, galimi scenarijai bei skaičiuojamos reikalingos sąnaudos.
    • Vietų, kurios atitinka šiuos kriterijus, poveikio aplinkai vertinimas.
  • 2048–2057 m. – projektavimas;
  • 2058–2067 m. – statyba;
  • 2068–2074 m. – eksploatavimas (atliekų perkėlimas);
  • 2075–2079 m. – uždarymas.

Giluminis atliekynas, kuriame bus galutinai sutvarkytas panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, šiuo metu yra laikomas vieninteliu tvariu ir galutiniu tokių atliekų sutvarkymo būdu. Jį taiko labiausiai šioje srityje pažengusios šalys kaip Suomija[8], Švedija[9], Kanada[10], Šveicarija[11] ir Prancūzija[12].

Šaltiniai ir nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]