Getras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Getrai

Getras – odinis ar audeklinis aprangos elementas, dėvimas ant blauzdos ir dengiantis kulkšnį ir blauzdą iki kelio, o dažnai – ir viršutinę pėdos dalį ties kulkšnimi.

Getrus dėvėdavo kareiviai, daugiausia – pėstininkai. Getrų paskirtis:

  • apsaugoti blauzdą nuo sužeidimų – tvirtos odos getrai apsaugo blauzdą nuo sužeidimų kirstynėse (spyris į blauzdą yra vienas iš būdų pakenkti priešininkui), nuo įdrėskimų einant per dygliuotus krūmus ir pan.
  • apsaugoti kulkšnį nuo išnirimo ar patempimo einant nelygiu gruntu
  • apsaugoti pusbačius, kad į juos nepribirtų akmenukų ir smėlio

Getrus kiek primena vyturai (angl. puttee) – specialus raištis, kuriuos apsukdavo blauzdą ir kuris atlikdavo panašias funkcijas kaip ir getrai.

Kareiviški getrai paprastai turėdavo:

  • kilpą, kuri eidavo per padą prieš pusbačio kulną. Kilpa reguliuojamo ilgio, kad būtų galima pritaikyti savo kojai.
  • dirželius su sagtelėmis ar sagas išoriniame šone, kuriais būdavo susegamas

Viršuje getras būdavo susegamas dirželiu, kad laikytųsi ant blauzdos, arba prisegamas prie specialios sagos ant kareiviškų trumpių (šortų).

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pradėti kurti koviniai batai (angl. combat boots; jump boots), kurių aulai dengė pusę blauzdos. Apie 1960 m. getrus ir vyturus visiškai išstūmė koviniai batai, getrai yra pasenusi karinės uniformos dalis.

Šiais laikais odinius getrus, dažnai baltus, dar naudoja kaip paradinės uniformos dalį[1].

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Garbės sargybos kuopos kariai Matyti balti jūrininkų getrai