Kirstynės (dabartis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kirstynės (angl. hand to hand combat; rus. рукопашня, рукопашный бой) – artimos kautynės, kuriose pramaišiui naudojami šaltieji ginklai (durtuvai, peiliai, kastuvėliai, šautuvų buožės ir pan.), neginkluotos kovos būdai (imtys, spyriai, smaugimai), artimo mūšio šaunamieji ginklai (pistoletai, pistoletai kulkosvaidžiai ir pan.).

Šiai laikais kirstynės būna, kai atakos ar netikėto susidūrimo (pvz., mieste ar miške, apkasuose, įtvirtinimuose, žvalgyboje, naktį) metu su priešu suartėjama tiek, kad keisti iššaudytas dėtuves nebėra laiko. Kirstynių sėkmę lemia:

  • ginkluotė – tinkamų ginklų (peiliai, durklai, kastuvėliai, durtuvai ir pan.) turėjimas.
  • fiziniai veiksniai – karių fizinis pasirengimas (jėga, greitis, judesių koordinacija), įgūdžiai kautis artimo mūšio ginklais, imtynių ar kitų kovos menų įgūdžiai.
  • psichologiniai veiksniai – narsa, ryžtas, įnirtingumas, karių tarpusavio pagalba.

Daugelyje kariuomenių kirstynių mokoma kaip specialios disciplinos.