Gerontopsichologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Gerontopsichologija (sen. gr. gerōn (kilm. gerontos) – senis + psichologija) – psichologijos šaka, kuri tiria pagyvenusių ir senyvų žmonių psichikos ir elgsenos dinamiką ir dėsningumą. Gerontopsichologija glaudžiai susijusi su gerontologija ir amžiaus tarpsnio psichologija. Naudojamasi jų tyrimo metodais. Gerontopsichologija siekia rasti būdų pailginti aktyvų ir pilnavertį žmogaus gyvenimą.

Gerontopsichologija, remdamasi biologijos, įvairių psichologijos šakų, sociologijos duomenimis, nustato žmonių senėjimo laipsnį, sprendžia susilpnėjusių psicihinių funkcijų kompensacijos, asmenybės adaptacinių galimybių ir kitas problemas, kurias kelia kai kurių senstančio žmogaus sistemų heterochroninė dinamika.

Gerontologijos ištakos siekia XIX a. pabaigą, kaip savarankiška disciplina susiformavo XX a. antrojoje pusėje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gerontopsichologija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 78 psl.