Gerberga Saksė
Gerberga Saksė (apie 913 m. –969 m. vasario 3 d. arba 984 m. gegužės 5 d.) – Prancūzijos karalienė nuo 939 iki 954 m. rugsėjo 10 d. santuokoje su Vakarų Frankų karalystės karaliumi Liudviku IV. Henriko I Paukštininko ir Matildos Vestfalės duktė, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Otono I sesuo.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dinastijos tęsėja
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Energinga ir protinga moteris – du kartus gelbėjo Karolingų dinastiją nuo pražūties: pirmą kartą – išplėšusi savo vyrą Liudviką IV iš normanų Hugo Didžiojo rankų, o antrą kartą – kada dėka tikslaus apskaičiavimo sugebėjo pastatyti savo jauną sūnų į sostą vadovaujant Frankų hercogui Hugo ir Kiolno arkivyskupui Bruno Didžiajam.
Pamaldumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po karaliaus Liudviko IV mirties 954 metų rugsėjo 10 d. Gerberga tapo vienuole ir tarnavo kaip abatė katedroje, Lano mieste. Nė vienas Lotario raštas bažnyčių naudai nebuvo duotas be jos patarimo, greičiau, įsakymo.
Palaidojimo vieta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gerberga palaidota Švento Remigijaus bažnyčioje.
Šeima ir vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmas vyras (nuo 929): Lotaringijos hercogas Gizelbertas. Turėjo 4 vaikus:
- Gerberga (apie 925–978). Ištekėjo už Grafo de Vermandua Alberto I.
- Alberada (g. apie 930).
- Henrikas (apie 932 – apie 944).
- Viltruda (apie 937 – apie 944), Bavarijos hercogienė. Ištekėjo už Bavarijos hercogo Bertoldo.
Antras vyras (nuo 939): Liudvikas Vakarų Frankų karalius. Turėjo 8 vaikus:
- Lotaris (941–986), Prancūzijos karalius nuo 954 metų. Vedęs nuo 966 m. Emą Italę, Italijos karaliaus Lotario II dukterį.
- Matilda (apie 943–992 m. sausio 27 d.). Nuo 964 metų Burgundijos karaliaus Konrado I žmona.
- Childegarda (g. apie 944).
- Karlomanas (g. apie 945–953).
- Liudvikas (g. apie 948–954).
- Karolis I (953 – apie 993), Žemutinės Lotaringijos hercogas.
- Aklberada (g. iki 953).
- Henrikas (g. iki 953–953).
Prieš tai: Ema Prancūzė |
Vakarų Frankijos karalienė 934 – 954 |
Po to: Ema Italė |
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Лот Фердинанд. Последние Каролинги = Les Derniers Carolingiens. – СПб: Евразия, 2001. – С. 62-63. – ISBN 5-8071-0077-8.