Geras, blogas ir bjaurus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Geras, blogas ir bjaurus
Good the bad and the ugly poster.jpg
Pavadinimas The Good, the Bad and the Ugly
Kilmės šalis Italija
Režisierius Sergio Leone
Prodiuseris (-iai) Alberto Grimaldi
Vaidina Clint Eastwood
Lee Van Cleef
Eli Wallach
Metai 1966
Žanras Vesternas
Trukmė 178 min.
Kalba Italų
Anglų
Platintojas United Artists
Biudžetas 1,2 mln. JAV dol.
Pajamos 6,1 mln. JAV dol.
IMDb įrašas

„Geras, blogas ir bjaurus“ (it. Il buono, il brutto, il cattivo) – 1966 m. italų spagečių vesterno filmas, režisuotas Sergio Leone. Pagrindinius vaidmenis atliko Clint Eastwood, Lee Van Cleef ir Eli Wallach.

Scenarijų parašė Age & Scarpelli, Luciano Vincenzoni ir S. Leone. Fotografijos vadovas Tonino Delli Colli buvo atsakingas už kino vaizdą ir Ennio Morricone už garso takelius filme. Tai trečioji ir paskutinė dalis Dolerio trilogijoje, prieš tai buvę filmai „Už saują dolerių“ ir „Už keletą dolerių daugiau“. Filmas vyksta prerijose bei dykumuose, vaizduoja tris banditus, bekonkuruojančius rasti lobį.

Filmo premjera vyko 1966 m. gruodžio 15 d. Italijoje ir 1967 m. gruodžio 23 d. Jungtinėse Valstijose, filmas uždirbo 6,1 milijono JAV dol., bet buvo kritikuojamas dėl smurto. Leone aiškina, kad „žudynės mano filme yra per daug perdėtos, nes norėjau nufilmuoti geriausią vesterno filmą“. Iki šios dienos Leone pastangos atgaivinti senuosius vesternus plačiai pripažįstamos – „Geras, blogas ir bjaurus“ buvo pripažintas geriausiu vesterno filmu Europos kine. Režisierius Quentin Tarantino laiko jį „visų laikų geriausiai surežisuotu filmu“. „IMDb“ tinklapyje užima 9-ąją vietą 250 geriausių visų laikų filmų reitinge.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

JAV pilietinio karo metu Naujosios Meksikos teritorijoje lobio ieško trys avantiūristai. Pirmoje filmo dalyje visi trys veikia atskirai, tačiau visos trys siužeto linijos nepaliaujamai artėja viena prie kitos. Blogasis ciniškas žudikas Sentenza ieškodamas 200 tūkstančių dolerių vertės aukso monetų lobio, nušauna ūkininką ir jo sūnų. Tuo metu Bjaurųjį Tuco Ramirez pagauna kitų banditų gauja, norinti gauti už jį valdžios pažadėtą premiją. Tačiau geras Blondinas išvaduoja Tuco ir, netikėtai, už 2000 JAV dolerių premiją atiduoda valdžiai. Tačiau prieš pat pakariant Tuco, Blondinas taikliu šūviu peršauna virvę ir tokiu būdu išvaduoja bjaurųjį. Abu pasidalija premiją ir toliau tęsia šią veiklą. Tuco ėmus reikalauti didesnės premijos dalies, Blondinas jį palieka dykumoje, be vandens ir pinigų. Tuco išgyvena ir sutikęs Blondiną priverčia jį įkišti galvą į kilpą, tačiau Blondinui pavyksta išsigelbėti. Tuco jį toliau persekioja, vėl pagauna ir veda į dykumą, neduodamas gerti vandens. Tuco besiruošiant Blondiną nušauti, staiga pasirodo vežimas su mirusiais pietiečių kariais, kurių vienas – Bill Carson, prieš pat mirtį pasako apie kapinėse paslėptą auksą. B. Carson nutilus, Tuco bėga atnešti jam vandens. Grįžęs, jis randa Blondiną šalia B. Carson lavono. Blondinas pasisako jog iš B. Carson sužinojęs, prie kokio žmogaus kapo paslėptas lobis. Tuco, supranta, kad auksui rasti jam reikalingas Blondinas. Abu persirengia pietiečių kariais ir atsitiktinai patenka į šiauriečių nelaisvę, kurių stovykloje Tuco pasisako esąs B. Carsonu. Tai labai sudomina šiauriečių seržantu tarnaujantį Sentenzą, kuris pradeda kankinti Tuco, reikalaudamas išduoti vardą, užrašytą ant kapo. Sentenza išsiaiškina, kad vardą žino Blondinas ir pasiūlo šiam po lygiai pasidalinti auksą, su kuo Blondinas sutinka. Setenza su savo gauja ir Blondinas vyksta į apleistą karinį miestelį, kuriame atsiranda ir iš nelaisvės pabėgęs Tuco. Blondinas susitinka Tuco ir jie dviese sunaikina Sentenzos gaują. Pakeliui į kapines Blondiną ir Tuco vėl į nelaisvę paima šiauriečiai, tačiau Tuco aiškina, kad jie – savanoriai į šiauriečių kariuomenę. Abu tokiu statusu ir priimami. Paaiškėja, kad pilietiniame kare abi pusės kovoja dėl strategiškai svarbaus tilto. Tuco ir Blondinas susprogdina tiltą ir tuo metu abu atskleidžia vienas kitam žinomą informaciją – kapinių vardą ir tai, kad ant kapo užrašytas Arch Stanton vardas. Kitą rytą Tuco, pavogęs žirgą nujoja į kapines ir ima karštligiškai rankomis kasti rastą kapą. Netrukus pasirodo Blondinas ir meta Tuco kastuvą. Staiga pasirodo ir Sentenza, mesdamas dar vieną kastuvą Blondinui ir liepdamas abiem kasti. Tačiau iškasus kapą aukso neranda. Blondinas pasisako, kad tik jis vienas žino tikslią vietą, ją užrašo ant akmens, kurį meta į atvirą lauką. Visi trys nukreipia revolverius vienas į kitą ir kelias minutes stebi varžovus. Blondinas nukauna Sentenzą, o tuo tarpu Tuco bando šauti į Blondiną, tačiau paaiškėja, kad naktį Blondinas buvo išėmęs šovinius iš Tuco revolverio. Blondinas parodo Tuco, kad reikia kasti kapą, esantį šalia Arch Stanton kapo. Tuco džiaugsmingai atkasa auksą, tačiau pastebi virš savo galvos Blondino suręstas kartuves. Blondinas priverčia Tuco įkišti galvą į kilpą. Blondinas pusę rasto aukso pasiima su savimi ant arklio, o kitą pusę palieka surištam ir besikeikiančiam Tuco. Nujojęs nemažą atstumą, Blondinas peršauna Tuco virvę, taip jį išvaduodamas.

Muzika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ennio Morricone muziką filme sudaro: ginklų skambesys, švilpimas ir tirolietiškasis dainavimas. Pagrindinį garso takelį sudaro panašus garsas į kojoto staugimą, dažnai pasikartojanti dviejų garsų melodija, kuri naudojama trijų vyrų charakteriams. Kiekvienam buvo panaudotas vis kitas instrumentas: fleita šviesiaplaukiui (Clint Eastwood), Okarina Angelo akims (Lee Van Cleef) ir žmonių balsai Tukui (Eli Wallach).

 

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]