Danguolė Beresnevičienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Danguolė Beresnevičienė (g. 1959 m. gegužės 26 d. Kaune) – Lietuvos psichologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, profesorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. baigė Vilniaus universitetą. 1996 m. habilituota socialinių mokslų daktarė.

19911998 m. dirbo Pedagogikos institute. 19911995 m. dar Kauno technologijos universiteto dėstytoja, 19922000 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja, 1998–2000 m. Psichologijos didaktikos katedros vedėja. 19932000 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, nuo 1997 m. Lietuvos teisės universiteto dėstytoja, nuo 2000 m. Socialinio darbo ir edukologijos katedros vedėja.

Nuo 1997 m. profesorė. Nuo 2004 m. Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Psichologijos katedros profesorė.

Nuo 1998 m. žurnalo „Ugdymo psichologija“ atsakingoji redaktorė. Visuotinės lietuvių enciklopedijos bendradarbė.

D. Beresnevičienės vyras yra fantastikos mėgėjų judėjimo pradininkas Gediminas Beresnevičius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėjimų tema – nuolatinio mokymosi psichologiniai pagrindai.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Diferencijuotas profesinis orientavimas mokykloje, 1990 m.
  • Nuolatinis mokymasis Lietuvoje: Psichologiniai pagrindai, 1995 m.
  • Psichologija, su kt., 2002 m.
  • Andragogika: Suaugusiųjų švietimas Vidurio ir Rytų Europoje, Lietuvos mokslas, 2002 m., Comparative andragogy, anglų kalba

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sigitas Kregždė. Danguolė Beresnevičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 81 psl.