Gariga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gariga

Gariga (pranc. garrigue, oks. garriga) – Viduržemio pajūrio augalijos tipas: žemaūgiai (iki 50 cm[1][2]) krūmynai ir krūmokšniai. Auga levandos, čiobreliai, žemi ąžuolai. Tarp augalijos lopinėlių žemė dažnai būna pilka. Susidaro iškirstų miškų vietoje dėl žmogaus ūkinės veiklos, nuganytose ir dirvožemio erozijos paveiktose vietose, taip pat po dažnų gaisrų.

Labiausiai paplitusios daugelyje Viduržemio jūros salų, ypač Korsikoje, Sardinijoje ir Maltoje.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Augalija – Geografinės zonos (Biomai)
  2. Gariga. Visuotinė lietuvių enciklopedija
  3. Гаррига // Страны мира : справочник / общ. ред. И. С. Иванов. – М.: Республика, 1999. – ISBN 5-250-02684-2