Garantija (tarptautinė teisė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pirmojo pasaulinio karo laikų Jungtinės Karalystės propagandinis plakatas, minintis Belgijos neutralumo garantiją

Garantija – tarptautinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo būdas, kai valstybė pasižada padėti kitai valstybei vykdyti įsipareigojimą, jei tai daryti trukdytų trečioji šalis.[1]

Anksčiau garantijoms buvo priskiriami ir kiti tarptautinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo būdai, pavyzdžiui, priesaikos, kryžiaus bučiavimas, įkaitų davimas.[1]

Garantuojamo įsipareigojimo pavyzdžiu gali būti neutraliteto laikymasis.[1] Pavyzdžiui, prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo garantuojamas Šveicarijos, Belgijos, Liuksemburgo neutralumas.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, Sankt Peterburgas, 1890—1907, VIII t., 113—114 psl., „Гарантия международная“, s:ru:ЭСБЕ/Гарантия_международная