Gaižūnų apylinkė (Pakruojis)
(Nukreipta iš puslapio Gaižiūnų apylinkė (Pakruojis))
56°08′š. pl. 23°56′r. ilg. / 56.14°š. pl. 23.93°r. ilg.
.svg){kind=small} Gaižūnų apylinkė
| ||
| Centras | Gaižūnai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Linkuvos valsčius | |
| Apskritis | Joniškio apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Linkuvos rajonas (1950–1959) Pakruojo rajonas (1959–1963) | |
| Sritis | Šiaulių sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Linkuvos seniūnija | ||
Gaižūnų apylinkė (arba Gaižiūnų apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Linkuvos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Linkuvos rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Draudelių apylinkės ir dalis Daugalonių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Gaižūnų apylinkė prijungta prie Linkuvos apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Nemuno“ kolūkis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
42,5 | „Nemuno“ kolūkis [5] | 17 kaimų, 2 vienkiemiai | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 24
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 8
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 26–28
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 23–24
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 235